Portalas „Kas vyksta Kaune“ tęsia straipsnių ciklą, kuriame pateikiamos svarbios XX amžiuje tą dieną spaudoje paskelbtos naujienos (kalba netaisyta), kurias pavyko išsaugoti Architektūros ir Urbanistikos tyrimų centro komandai. Gruodžio 13-ąją 1937-aisiais „Lietuvos žinios“ aprašė savivaldybės garažo katastrofą.
„Šeštadienį, XII 11 d., apie 11 ½ val., Šančiuose, įvyko savivaldybės garažo statybos katastrofa: jau pastatytas ir baigiamas įrengti garažas sugriuvo.
Kadangi garažo griuvimas tampriai susijęs su statyba, tai reikia pradėt nuo to, kaip garažas pradėtas statyti ir kaip statytas.
Miesto savivaldybėi perėmus į savo rankas miesto autobusų judėjimą, savas garažas buvo būtinai reikalingas.
Neturėdama savo garažo ir, apskritai, Kaune nesant didelių garažų, miesto savivaldybė daliai savo autobusų šen – ten surasdavo pastogę, bet daug autobusų nakvodavo Kęstučio g., prie Amer. Liet. Akc. b-vės ir iš ryto, pradėjus motorams zirzti, ūžti, aplinkiniai gyventojai neturėjo ramybės ir skųsdavosi. Taigi, dar pavasarį nutarta garažą pasistatyti.
Buvo paskelbtos garažui statyti varžytinės, kuriose dalyvavo keletas didesniųjų vietos rangovų.
Pagal pirmąjį projektą, garažas turėjo būti pastatytas be kolonų (stulpų) viduje, kad daugiau jame būtų vietos ir laisvės.
Kadangi be kolonų garažo statybos konstrukcija yra apie pusę milijono litų brangesnė, negu su kolonomis, tai rangovai ir pasisiūlę garažą pastatyti už 1 milijoną 200 tūkst. Lt.
Savivaldybė apsiskaičiavo, kad 1,2 mil. Lt mokėti per brangu ir nutarė statyti ūkio būdu.
Garažo projektas buvo pakeistas, nutarta statyti garažą su kolonomis, nes taip pigiau.
Liepos mėnesį prasidėjo garažo statybos darbai.
Projektą parengė savivaldybės inžinierius žinomas architektas inž. Kudokas. Jo buvo ir techninė statybos priežiūra.
Kadangi vėlai darbas pradėtas, o norima buvo ligi metų galo tą garažą būtinai baigti, tai statyba buvo varoma dideliu tempu.
Keli šimtai darbininkų dirbo nuo anksvybo ryto ligi vėlaus vakaro: net ir lapkričio gruodžio mėnesiais buvo dirbama ligi 9 val. vak. Buvo dirbama net šventadieniais, kad tik greičiau darbai būtų užbaigti.
Bet, štai, išaušo nelaimingas gruodžio 11 d. rytas.
Į darbą susirinko apie 300 darbininkų, kanalizacijos ir vandentiekio instaliacijos parangą paėmęs technikas J. Mozelis su darbininkais dirbo instaliacijos darbus. Atvažiavo ir keliolika vežikų. Darbas ir tą dieną virė. Laikrodis išmušė 11 valandą ir dar niekam nė į galvą neatėjo, kad už keliolikos minučių toks ilgas ir sunkus tų kelių šimtų žmonių pusę metų dirbamas darbas, kad daug tūkstančių litų, miesto gyventojų sudėtų, nueis vėjais, kad nelaimingas įvykis iš visų pasityčios!..
Tai buvo apie pusę dvyliktos valandos, kai darbų prižiūrėtojas sušuko: „Gelbėkitės, garažas griūva!“
Ir viena kolona (centrinė) braškėdama griuvo. Kartu krito ir dideli gabalai cemento.
Žodžiais sunku esą apsakyti, kas dėjosi garažo viduje:
Baimės siaubas, sukrėtęs viena akimirka per 200 žmonių, čia pasireiškė neapsakoma aistra: tie šimtai vyrų, mosuodami rankomis, šaukdami „pasitrauk, praleisk“, „bėkim, žūvam“ etc. puolė, veržėsi iš to milžiniško karsto, kurio antvožas įkandine vyrus vijosi.
Griuvimas įvyko gal per pusę minutės, gal mažiau, gal daugiau, bet ne iš karto.
Pirma griuvo viena kolona, paskui antra, iš eilės trečia ir taip tęsės, kol visos, lyg vandens srovės paliestos, eile susodintos gležnos žolelės, buvo prilenktos prie žemės. Taigi, minia žmonių, šokdama tiesiog iš mierties nasrų, puola lauk, o paskui tą minią įkandine vejasi griuvimas, krinta cemento masė, gelžbetoninis stogas, lygiai taip, kaip nestiprus ledas lūžta, bet žmogus greit bėgąs ledu, neilūžta, nes vis spėja užšokti ant dar neįlūžusio ledo.
Garažo stogas užėmęs 4 tūkstančius kvadratinių metrų
Ir stogas smukdamas sukėlė tokį oro spaudimą, kad bėgą iš garažo darbininkai buvo tarsi viesulo nešami. Tai dalinai gal darbininkams ir padėjo pasprukti iš garaži vidaus.
Griuvimas darbininkus taip išgąsdino, kad jų daugelis neatgavę lygsvaros, pabėgo net iš darbo vietos ir bėgdami susijaudinę visiems skelbė, kad garaže užgriuvę apie šimtą vyrų.Mat daugelis išsigelbėjusių buvo įsitikinę, kad jis ištrūkęs, bet kiti nespėję išbėgti ir žuvę.
Tačiau vienas darbininkas, buvęs arti centrinės kolonos, nespėjo pabėgti ir buvo paglemžtas po apačia, kur nelaimingas ir žuvo. Tai Vladas Zakarevičius.
Apie dešimt vyrų sunkiau ar lengviau sužeista. Vieni susižeidė bebėgdami, kitus cemento gabalai krisdami sužalojo.
Katastrofos vaizdas
Garažas buvo statomas Šančiuose ir iš vienos pusės ribojasi Geležinkelio gatve, Geležinkelio stotimi, iš žiemių kalnu, prie kurio yra prisiglaudus nauja slėptuvė.
Nors katastrofos vieta apsupta policijos, bet už policijos užtvaros susirinkę būriai žmonių Juozapavičiaus prospekte ir Geležinkelio g., kiti nuo slėptuvės pusės stebi griuvėsius. Apie 1ė val. į katastrofos vietą susirinko dar didesni būriai smalsuolių, vieni iš Šančių, o kiti atvažiavo autobusu iš miesto.
Garažas riogso įgriuvusiu stogu ir išsikraipytomis sienomis.
Garažo griuvėsiai bus sprogdinami.
Pro pat garažą eina geležinkelio šaka. Kadangi garažo sienos nuo geležinkelio šakos pusės yra įlinkusi į lauko pusę ir yra pavojaus griūti, tai nuo šeštadienio neįleidžiami tąja šaka traukiniai. Artimiausiu laiku, kai tik ekspertai ir teismo organai apžiūrėjimus ir tyrimus baigs, numatoma pradėt garažą griauti. Griuvėsiai būsią sprogdinami dinamitu.
Vakar ir šiandien kauniečiai važinoja į griuvėsių vietą.
Vakar per dieną aplink garažo griuvėsius vaikščiojo būriai žmonių. Žmones autobusais ir kt. susisiekimo priemonėmis važiavo iš miesto į Šančius pažiūrėti sugriuvuso garažo. Be kitų lankytojų grupėmis vakar apžiūrinėjo griyvėsius technikos fakulteto studentai ir aukšt. Technikos mokyklos mokiniai. Technikai griuvėsius apstoję svarsto įvairius galimumus, diskutuoja.
Mieste aktualiausia pasikalbėjimų tema – garažo katastrofa.“
