Portalas „Kas vyksta Kaune“ tęsia straipsnių ciklą, kuriame pateikiamos svarbios XX amžiuje tą dieną spaudoje paskelbtos naujienos (kalba netaisyta), kurias pavyko išsaugoti Architektūros ir Urbanistikos tyrimų centro komandai. Lapkričio 30-ąją 1937-aisiais „Lietuvos aidas“ rašė apie Vytauto ąžuolyno tvarkymą.
„Kauno miestas pasižymi nepaprastai gražiomis gamtiškomis apylinkėmis. Tik žmogaus rankos vis per maža tebuvo. Antai, graži gamtos dovana – Vytauto ąžuolynas – lig šiol vis nebuvo tvarkomas: neseniai tenustojo čia karvės ganytis, vaikėzai su lazdomis daužo senelių ąžuolų šakas – giles krečia, visur pilna popierių, šiukšlių. Lankytojų tūktančiai, o nė vieno tvarkingo takelio, nė vienos šiukšlių dėžės. Visų džiaugsmui, šiemet jau nuo pavasario pradėta žadėti ąžuolyną tvarkyti. Bet dabar, kai pradėjo tuos darbus vykdyti, tai jau reikia sušukti: „gelbėkime ąžuolyną!“.
Pirmiausia darbas pradėtas ne iš to galo. – Reikia pirma išdrenuoti, o tik po to tvarkyti takai ir sodinti medeliai. Jei susta ir nyksta dabartiniai ten augą medžiai, tai svarbiausia dėl per aukšto podirvinio vandens lygio. Taigi, sus ir nyks kad ir naujai pasodinti, vadinasi, be dresavimo čia parko nepadarysime.
Antra, tvarkymas turi būti suderintas su praktiškumu ir estetiškumu. Nei vieno nei antro išplanavime neprisilaikyta. Pavyzdžiui, padaryti ratai. Iš jų sprindžiais eina takai. Vieni takai 5-6 mtr. platūs, kiti 2-5 m. siauri. Iš vienos vietos eina vienas platus, antras siauras takas, visiškai nesuderinta. Magistraliniai takai užbarikaduoti ratais. Jei norėsi nuo Sporto gatvės nueiti iki Mickevičiaus slėnio plento, tai turėsi pereiti ar ne 4 ratus. Gerai einant pasivaikščioti, pramogai, bet kai moterėlės rytais skuba su krepšiais į turgų, ar darbininkai į darbą, tai vaikščioti tais ratais maža malonumo. Keli ratai dėl paįvairinimo galėtų būti, bet jų negalima taip įpainioti į takų sistemą, kaip dabar. Nors, tiesa, čia ir apie takų kokią nors sistemą sunku kalbėti: jie labai supainioti, daug pridirbta nereikalingų, o ir reikalingieji nepraktiškai nutiesti.
Takų užlaikymas bus labai brangus dalykas. Vieta čia drįgna – žvyruok kiek nori, vistiek žolė augs – tai išgracuok kasmet po kelis kartus tokius plotus. Pagaliau kai labai daug takų, ratas prie rato, takas prie tako, kaip dabar numatyta daryti viduryje ąžuolyno, tai pasidaro daug juodos, dykos vietos. Daug gražiau, jei būtų didesni plotai gazonų, užsodintų dekoratyviniais medžiais ir krūmais. Ir čia visai pakaks kelių magistralinių ir kelių šalutinių gražiai prie vietos reljefo pritaikytų takų. Viduryje, nuo miesto sodininkystės į Petrašiūnų plentą, ąžuolyną skrodžia gražus griovis. Ten žmonės labai mėgsta vaikščioti ir dabar ten yra natūraliai išminti takeliai. Reiktų tuos takelius ištaisyti, labiau priderinti prie vietos, griovio šlaitus užsodinti įvairiais krūmais, sakysim, bent vienoje vietoje putinais, kitur ievomis ir pan., tai gausis gamtos šedevras. O dabar ten numatyta užbarikaduoti ratais, plane dar pažymėta arkliais jodinėti takas. Gražus iškyšulys ąžuolyno kampe prie Petrašiūnų plento. Kas ateina į ąžuolyną, būtinai į tą vietą nueina ir dažnas pasako: „o kad čia dar būtų restoranėlis – žavi vieta!“. Lankytojai vienu takeliu skardžio pakrante ateina, praeina aplink ir kito skardžio kraštu eina atgal. Jau natūraliai toks takelis yra pasidaręs. Dabargi norima išvesti vieną tiesų taką. Juo eidamas prieini galą, tada tenka daryti sukinį ir tuo pačiu grįžti atgal.
Vaikams žaisti aikštė numatyta daryti baloje. Gal manoma toji vieta pakelti – išpilti žvyru. Bet kam tas darbas, kada pakankamai tinkamų vietų yra, o toji dabartinė parinkta slėsna vieta galima išnaudoti drėgmę mėgiančiais augalais. Pagaliau dabartinė parinkta vieta, ypač ąžuolynas ne drenuotas, tai ir prie geriausių norų sunku būtų įrengti patogi sausa aikštelė vaikams.
Jodinėjimo takai, kaip plane pažymėta, eina skersai ir išilgai ąžuolyną. Juk šitie takai turės būti minkštu gruntu, tai vasarą, kai sausa, prajojus kils dulkės. Bėl to tokie takai mažiausia turi būti nukelti į pakraščius. Kai kuriuose ratuose dabar iškasti grioveliai, matyti gyvatvorėms sodinti. Bet ir grioveliai kreivi, vadinasi, ir gyvatvorės gali išeiti ne taisyklingo apskritimo, bet iškreivintos, o tai būtų baisiai negražu. Bendrai visi kiti darbai, kurie jau yra pradėti natūroj ir kurie dar ant plano tebėra, būtinai reikalingi stambios ir pagrindinės revizijos. Ir jei būtų darbai toliau vykdomi, kaip jie dabar suprojektuoti, tai Kauno visuomenė turėtų protestuoti. Būtų didelis nuostolis Kaunui, jei tokia brangi gamtos dovana, kokia yra Vytauto ąžuolynas, tasai gražusis, laikinajai sostinei skirtas, parkas, būtų netinkamai sutvarkytas.“
