Portalas „Kas vyksta Kaune“ tęsia straipsnių ciklą, kuriame pateikiamos svarbios XX amžiuje tą dieną spaudoje paskelbtos naujienos (kalba netaisyta), kurias pavyko išsaugoti Architektūros ir Urbanistikos tyrimų centro komandai. Lapkričio 29-ąją 1937-aisiais „Lietuvos žinios“ išspausdino tekstą apie statomą „Maisto“ miestą.
„Jau prieš metus „Maiste“ pribrendo mintis dėti pastangas savo darbininkus aprūpinti nameliais arba butais. Tatai norima daryti dvem sumetimais. Viena, kad norima bendrai prisidėti prie Lietuvos darbininkų būties pagerinimo. Antra, iš to tikimasi ir fabrikų darbui konkrečios naudos. Iš praktikos yra nustatyta, kad darbininkai įvetina fabrikų pastangas gerinti jų būtį ir už tai stengiasi atsilyginti sąžiningumu, stropumu, darbingumu ir aplamai to fabriko, kuriame jie dirba, nuoširdžiu interesų dabojimu. Be to, savo, nors mažos nuosavybės turėjimas teigiamai veikia darbininko būdą ir elgesį. Darbininkas, turėdamas kokią nuosavybę, stengiasi ją didinti, lėšas taupyti, susilaiko nuo bereikalingo išbarstymo tų kuklių lėšų, kurias jis gauna. Kada darbininkas turi, kad ir ne savo, bet jaukų butelį, jis stengiasi jį gražinti, įsigyti baldų, jame daugiau būti ir vengia karčiamos ir kitokio netikslingo laiko praleidimo.
Žinoma, aprūpinimas nuosavais namais ar butais sutinka kai kurių sunkumų, – sako „Maisto“ dir. pirm. p. Tallat-Kelpša.
Visų pirma tenka atsižvelgti į darbininkų pageidavimus bei palinkimus. Yra darbininkų, kurie nori turėti nuosavybę – namukus, nesurištus su kuria nors viena įmone. Kiti nori įsitaisyti kokį ūkelį su keletu ha žemės. Treti galvoja vėliau įsteigti kokią įmonėlę ir nori turėti atatinkamoje vietoje savo namuką. Pagaliau esti ir taip, kad darbininkas jau turi kur nors sklypelį ir nori tik jame savo namukus pastatyti. Miestų savivaldybės projektuoja papigintomis sąlygomis duoti darbininkams statybos sklypus. Visa tai turint galvoje tenka įsitikinti, kad be nuosavų įmonės namukų statybos reikalinga bendrai remti darbininkų namelių statybą, kad ji ir nebūtų surišta su viena konkrečia įmone. Tuo tikslu „Maistas“ sudaro atatinkamą lėšų fondą ir greitu laiku sudarys taisykles, kokiu būdu tos lėšos bus vartojamos darbininkų namų statybai remti.
„Maistas“ numato eiti dviem keliais. Visų pirma bendrovė ieškos būdų padėti darbininkams įsigyti nuosavybėn namukus, kuriais jie galės naudotis, visvien ar „Maiste“ tarnaus ar netarnaus.
Antras kelias, „Maistas“ tinkamus butus statys savo žemėje ir už prieinamą kainą darbininkams išnuomos.
Darbininkų butų kolonijai „Maistas“ paskyrė savo nuosavą sklypą, esantį tarp sporto aikštės ir Zagariškės kaimo bei plento, einančio iš Marijampolės plento į Zagariškes. Dauguma darbininkų pageidauja, kad prie butų būtų ir žemės sklypas, kuriame galima būtų pasodinti daržovių, be to, ūkio trobesėlis, kuriame galima būtų laikyti kiaulę ar paukščius. Todel darbininkų kolonijai skiriamas plotas numatomas suprojektuoti sklypais apie 400-500 m2 prie kiekvieno buto. Taupumo sumetimais projektuojama nameliai iš keturių butų.
Šeimoms, kurių visi nariai išeina į darbą ir namų apyvoką nėra kam eiti, numatoma pastatyti keletą blokinių namų.
Mažesnėms šeimoms butai bus iš vieno kambario ir virtuvės, o didesnėms dviejų kambarių ir virtuvės. Blokiniai namai bus aprūpinti vandentiekiu ir kanalizacija. Mažesnių atskirų namelių kanalizacija numatoma vietinio tipo, o vandentiekis bus pravestas lygiagrečiai sodyboms su atsišakojimais į gatves hidrantams pastatyti, iš kurių kolonijos gyventojai galės naudotis vandentiekiu.
Gatvės ir sklypai bus apsodinti dekoratyviniais ir vaisiniais medžiais ir krūmais.
Žinoma, ateityje, kada darbininkų kolonija išaugs, kils klausimas pasirūpinti pastatyti pirtis, darbininkų kultūros ir poilsio namai, mokykla, vaikų darželis, krautuvėms patalpas ir t.t.
Žinoma, visa tatai bus vykdoma laipsniškai. Tačiau užsimojus didesnį darbą, tenka viską iš anksto numatyti. Jau skelbiamas konkursas namukų statybos ir tai statybai sklypų išplanavimo projektams patiekti.“
