Portalas „Kas vyksta Kaune“ tęsia straipsnių ciklą, kuriame pateikiamos svarbios XX amžiuje tą dieną spaudoje paskelbtos naujienos (kalba netaisyta), kurias pavyko išsaugoti Architektūros ir Urbanistikos tyrimų centro komandai. Lapkričio 20-ąją 1937-aisiais „Lietuvos aidas“ rašė apie Kauno valgyklas ir restoranus.
„Kiekvienas žmogus nori valgyti, bet ne kiekvienas tegali pats sau maistą pasigaminti: ne visi teturi šeimas ir grįžę iš darbo randa karštus pietus ant stalo. Tokiems patarnauja valgyklos, restoranai, kavinės, arbatinės ir panašios įmonės.
Kauna įvairių rūšių valgyklų, kavinių, arbatinių yra per 170, restoranų, klubų, smuklių apie 70 ir įvairių bufetų apie 30.
Valgyklose gyviausias judėjimas yra nuo 13 ligi 16 valandos, kada renkasi pietų visi tie, kurių namuose nėra kas valgį gamina. Tai daugiausia dar šeimų nesukūrę tarnautojai, darbininkai, studentai ir t.t. Tuo metu į Kauno valgyklas, restoranus, užkandines suplaukia apie 11,000 žmonių. Patarnautojai vos spėja keisti lėkštes, peilius, šakutes. Yra valgyklų, turinčių vos keliolika klientų, bet yra ir tokių, kurios kasdien išduoda daugiau kaip 350 pietų. Toks skaičius pasiekiamas vadinamo, sezono metu, kai į laikinąją sostinę sugrįžta atostogavę valdininkai, tarnautojai, suvažiuoja studentija. O tas sezonas tęsiasi nuo rugsėjo ligi birželio mėn. Yra valgyklų – užkandinių, kurių patarnavimu kasdien naudojasi apie 3000 žmonių. Apskritai Kauno valgyklose kasdien suvalgoma apie 12,000 pietų, įskaitant ir apie 40 bepatentinių valgyklų, duodančių, vadinamus šeimyniškus pietus. Pietūs vidutiniškai kaštuoja 1-2 lt., vadinasi, kauniečiai valgyklose pietaudami palieka apie 15,000 litų. Pietų savikaina 70-90 centrų.
Reikia įsivaizduoti, kas būtų, jeigu vieną gražią dieną užsidarytų Kaune visos valgyklos, restoranai ir kitos panašios įstaigos?! Kur dingtų ir kaip išsiverstų ta 12.000 alkanųjų armija? O tokių dienų, kada viengungiui sunku gauti pietus, tikrai būva – tai didžiosios šventės. Bet tada valgyklų ir restoranų šeimininkai ruošia nuolatiniams klientams švenčių stalus, o kiti tuo metu susiranda užkandį pas gimines, pažįstamus, gerus bičiulius. Nepavydėtinoje padėtyje atsidurtų ir valgyklų bei restoranų savininkai, jei visi jų klientai paskelbtų bado streiką, arba sukurtų savas šeimas ir nebūtų reikalingi jų patarnavimo.
Valgyklų, restoranų, užkandinių lankytojus aptarnauja visa armija padavėjų, virėjų, indų plovėjų ir tt. Šiose įmonėse dirba per 1200 tarnautojų. Kaune yra tik 9 restoranai ir 2 bufetai, kur dirba po keletą vyrų padavėjų. Iš viso jų yra apie 75.
Darbo sąlygos šiose įmonėse nėra lengvos. Uždarbis nedidelis. Restoranų padavėjai ir padavėjos dirba už nuošimčius – algos negauna. Nuo svečių sąskaitos padavėjams lieka 10%. Pirmarūšių restoranų padavėjai uždirba per mėnesį 200-450 lt. Dirba 12-16, o kartais ir 24 val. per parą. Jie gauna savaitėje 1-2 dienas poilsio. Mažesniuose restoranuose ir atlyginimas mažesnis. Padavėjai dirba kasdien po 14-18 val. ir surenka nuo 75 ligi 150 lt. per mėn. Visų restoranų padav. Iš to uždarbio išskaitoma 2%, iš kurių mokama ligonių kasai ir tt. Už sudaužytus indus, dingusius peilius, šaukštus, šakutes, na ir už svečių neapmokėtas sąskaitas taip pat atsako padavėjai. Yra, ypač senamiestyje ir priemiesčiuose, tokių menkos reputacijos restoranėlių, kur savininkas ne tik nieko nemoka padavėjams, bet dar ima iš jų 20-30 litų per mėnesį už tai, kad leidžia savo įmonėj dirbti už nuošimčius.
Kiek geresnes sąlygas turi valgyklų padavėjos. Joms mokamas nuolatinis atlyginimas, nustatytos darbo valandos. Jos gauna maistą ir 20-60 lt. Per mėnesį. Už sudaužytus indus daugelyje valgyklų taip pat atsako padavėjos.
Užtat virėjai uždirba visai padoriai. Pirmos eilės restoranuose virėjai gauna 500-900 lt. Per mėn. algos. Visuose geresniuose restoranuose virėjai tik vyrai. Daugelis valgyklų nusiskundžia, kad labai sunku gauti gerą virėją – specialistą. Didesnieji restoranai varžosi dėl virėjų, vilioja vienas iš kito, nes geras virėjas – įmonės pasisekimo laidas.
Daugelyje Kauno valgyklų nebojama higienos reikalavimų, nežiūrima švaros. Tas ypač pastebima „šeimyniškose“ valgyklėlėse, smuklėse, pigesniuose restoranuose ir arbatinėse, kuriose dažnai ir „stipriu aliksiru“ prekiaujama iš po skverno. Valgiai ten gaminami iš abejotinos vertės produktų. Bet uštat patiekalai yra gana pigūs – ir tas daugelį suvilioja.
Pirmos rūšies restoranų Kaune yra 5. Pietų metu jie daro mažą apyvartą, bet vakarais, kada kauniečiai pradeda linksmintis, čia yra didelis judėjimas. Tada juose groja muzika, šokama. Kainos šiuose restoranuose palyginti aukštos: vakarienė 2,50-4,50 lt., selterio bonka – 50 ct., degtinės grafinėlis (1/4 litro) – 2,80-3 lt., už patarnavimą dar priskaitoma 10%. Bet tai jau pramogų sritis, pramogaująs Kaunas, o pramogoms leidžia pinigus tik tie, kurie jų turi atliekamų. “
