Keliasdešimt metų stovėjusiuose griuvėsiuose Kauno centre – verda veiksmas. Atkarpoje tarp Pėsčiųjų tilto į Nemuno salą ir „Akropolio” – kelerių metų laikotarpiu bus pastatyti trys nauji, modernūs pastatai. Jie sukurs verslo mikrorajoną pačiame Kauno centre.
Vietoje buvusio „Respublikos” viešbučio-vaiduoklio išdygs verslo centras „Magnum”, šalia – verslo centras „Arka”, o netoli „Statoil” degalinės atsiras butų ir verslo centras „Fugetė”.
Visi šie statiniai stovės atkurtoje Karmelitų gatvėje, kuri jau daugybę metų užverta plačiajam kauniečių ratui.
Steigs verslo rajoną Centre
Planuojama, kad minėtame kvartale nauji verslo centrai duris atvers 2017- 2018 metais. Visus juos jungs moderni architektūra.
Kaip pasakojo verslo centro „Arka” architektūrinio projekto autorius, biuro „Natkevičius ir partneriai“ architektas Gintautas Natkevičius, šio statinio plotas sieks 11,6 tūkst. kv. m, bus septynaukštis, 30 proc. šio pastato užims „Imlitex“ biurai, pirmame aukšte veiks maitinimo įstaiga, po žeme – parkingo aikštelė, o duris pastatas atvers 2017 m. pabaigoje.
Verslo centras „Fugetė”, kurį irgi projektuoja G. Natkevičius, užims 6 tūkst. kv. m bendrojo ploto, taip pat bus septynaukštis, sudarytas iš dviejų korpusų: viename bus du, o kitame trys aukštai biurų, likusiuose aukštuose bus įrengti butai gyventojams. Planuojama, kad pastatas bus baigtas statyti – 2017 metais.
„Respublikos” viešbučio-vaiduoklio vietoje išdygs 20 tūkst. kv. m verslo centras „Magnum”, čia įsikurs pagrindinis „Vičiūnų grupės” biuras, o 2,2 tūkst. kv. m bus skirta komercijai, veiks konferencijų salės, vaikų dienos centras, lauko terasos, kavinė, restoranas ir „Sky“ baras su panorama į Nemuno salą bei Senamiestį, dirbs antžeminė ir požeminė automobilių aikštelės. Pastatą sudarys trys dalys: 12; 8 ir 3 aukštų. Teigiama, kad tai bus aukščiausias Kauno centre esantis pastatas – sieks 42 metrus. Numatyta objekto atidarymo data – 2018 metai. Neseniai startavo šio pastato-vaiduoklio griovimo darbai.
„Tai proveržis naujam Kauno centrui, čia atsiras 3 nauji pastatai ir miestas vėl grįš prie Nemuno upės. Visi jie susijungs stikline estetika, beje „Arka” bus pastatyta įstrižai Karmelitų gatvelės, ji suformuos tarsi arką – pėsčiųjų gatvę po pastatu, arka tarsi perlips ją, tai labai reta pasaulyje, unikalu”, – komentavo G. Natkevičius.
Atkurs Karmelitų gatvę
Architektas Gintautas Natkevičius užsiminė, kad statant naujuosius verslo centrus, bus atkurta įstriža gatvelė, einanti per teritoriją – Karmelitų gatvė. Dalis kontūrų ir dabar išlikę: gatvelė prasideda už degalinės ir atsiremia į „Akropolio” įėjimą. Beje, dabartinėje „Akropolio“ Karmelitų alėjoje anksčiau tęsėsi Karmelitų gatvė, ji atsimušdavo į Gedimino gatvę.
„Didelis srautas žmonių po renginių „Žalgirio” arenoje, link Centro traukia Karaliaus Mindaugo prospektu arba Gedimino gatve, o atkūrus Karmelitų gatvę, ja visi žymiai greičiau nukeliaus į Laisvės alėją”, – dėstė G. Natkevičius, pridūręs, kad Karmelitų gatvė bus skirta tik pėstiesiems. Šiuo metu naudojama apie 50 metrų gatvės, o atkūrus – jos ilgis sieks 1 km.
Iki šiol išlikęs senovinis gatvės grindinys. Beje, kartu bus atkurta ir šalia esančios Spaustuvininkų gatvės atkarpa.
Anksčiau buvo stambus pramonės rajonas
Istorikas Arvydas Pakštalis pasakoja, kad 1843 m. Kaunui tapus gubernijos centru, buvo pradėtas ruošti miesto plėtros planas, suformuojant Naujamiesčio dalį. Pradžia buvo Volfo Engelmano darykla, statyta 1853 m., tarpukariu Kauno žydų pramonininkai ten atidarė ,,Sanitą”, nuo XIX a. ten veikė ,,Minervos” metalo fabrikas.
„Pagal pirminį projektą buvo numatyta, kad toje vietoje, kur vėliau atsirado Karmelitų gatvė, bus suprojektuotas Nemuno vardo miesto sodas – parkas. Tačiau 1847 m. patvirtintame plano projekte šios minties atsisakyta. Naujame projekte atsirado Didžioji Ligoninės („Gospitalnaja bolšaja”) gatvė, kuri tesėsi palei Nemuną nuo „Kijevskaja” (dabar – Gedimino) iki „Novobazarnaja” (dabar – Simono Daukanto) gatvių. 1923 m. ši gatvė gavo Karmelitų gatvės pavadinimą”, – aiškino A. Pakštalis.
XIX a. antroje pusėje ši gatvė pradėjo formuotis kaip pramonės rajono gatvė, joje nemažai pastatų turėjo vokietis pramoninkas Richardas Tilmansas. Sklype tarp Gedimino ir Karmelitų gatvių stovėjo Brolių Tilmansų fabrikas kuriame buvo gaminami vinys ir sraigtai. XX a. pradžioje buvo vykdoma fabriko plėtra ir šiose gatvėse statomi nauji fabriko pastatai.
1927 m. Tilmansai pardavė savo pastatus, esančius Gedimino ir Karmelitų gatvių kampe, audinių fabrikui AB „Litex“, kuris vėliau buvo prijungtas prie šalia esančio ,,Kauno audinių” fabriko. 1929 m. Karmelitų ir S. Daukanto gatvių kampe buvo atidaryta tuo metu pirmoji Kaune garo mechaninė kepykla, kuri priklausė kooperatyvui „Parama“.
Karmelitų gatvėje kūrėsi ir visuomeninės bei labdaros įstaigos. Adresu Karmelitų g. 1 savo skyrių turėjo „Šv. Vincento à Paulo“ draugija.
Kitoje Karmelitų gatvės pusėje – prieš fabriką, 1931 m. buvo grįžta prie idėjos įrengti miesto sodą nugriaunant senus ir nereikalingus pastatus. Planas gyvavo dar ir per vokiečių okupaciją 1941 m., tačiau taip ir nebuvo įgyvendintas.
Palaipsniui Karmelitų gatvė tapo ir svarbia transporto arterija, aptarnavusia ne tik fabriką, bet ir užtikrinusia greitesnį susisiekimą nuo Senamiesčio ir uosto iki geležinkelio stoties.
Vykdavo didelis eismas
1923 m. buvo susirūpinta atnaujinti gatvės dangą. To meto laikraštyje rašoma: „Šią savaitę užbaigta grįsti Karmelitų gatvė, kuri eina nuo Gedimino gatvės panemune iki Daukanto gatvės. Šios gatvės dalis, pradedant nuo Mickevičiaus gatvės, teišgrįsta tik viena pusė iki pat Daukanto gatvės, bet ir šios pusės tuo tarpu pilnai užtenka susisiekimui. Šia gatve eina visi sunkieji vežimai geležinkelių stoties link per naujai išgrįstą Pramonės gatvę, nes tasai kelias pasidaro trumpiausia linija susisiekti Senajam miestui su geležinkelio prekių stotimi.”
Karmelitų gatvės grindimas baigtas 1924 m. Tiesa, atkarpoje ties S. Daukanto ir A. Mickevičiaus gatvėmis buvo išgrįsta tik viena Karmelitų gatvės pusė, tačiau ir to pakako susisiekimui pagerinti. Deja tik laikinai, didžiulės gatvės apkrovos jau po metų privertė atlikti atnaujinimo darbus dar kartą.
Anksčiau vadinta J. Janonio vardu
Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto darbuotoja dr. Brigita Tranavičiūtė pasakoja, kad 1946 – 1972 m. Karmelitų gatvė vadinosi lietuvių poeto Juliaus Janonio vardu.
„Dalis šios gatvės tapo Pergalės krantinės (dabar Karaliaus Mindaugo prospektas) atkarpa. 1964 m. buvo pradėtos naujo gamybinio korpuso statybos „Kauno audinių“ fabriko teritorijoje. Dėl naujų statybų buvo perprojektuojama ir buvusi Karmelitų (tuometinė J. Janonio) gatvės dalis sudarant bendrą „Kauno audinių“ ir „Litekso“ fabrikų kompleksą”, – aiškino dr. B. Tranavičiūtė. Anot jos, 1972 -1974 m. baigus užstatymus, gatvės dalis tapo vidine fabriko teritorijos gatvele, o 1985-1993 m. su pertraukomis čia statant „Respublikos” viešbutį, gatvelė išvis tapo uždara ir tarsi pasislėpė nuo visuomenės akių.
Kaip atrodys atkurta senoji Karmelitų gatvė, kurioje vėl virs gyvybė – kauniečiai pamatys po kelerių metų.
