Portalas „Kas vyksta Kaune“ tęsia straipsnių ciklą, kuriame pateikiamos svarbios XX amžiuje tą dieną spaudoje paskelbtos naujienos (kalba netaisyta), kurias pavyko išsaugoti Architektūros ir Urbanistikos tyrimų centro komandai. Lapkričio 6-ąją 1933-aisiais „Lietuvos žinios“ išspausdino savo skaitytojų nuomones apie Kauno siaurąjį geležinkelį.
„Kauno miesto savivaldybė jau kelinti metai siekia Kaune esančio siaurojo geležinkelio likvidavimo ir pasiekė tai, kad Susisiekimo ministerija, kaip iš „Liet. Aide“ 190 N-ry paskelbtos žinutės matyti, nusistatė tą geležinkeliuką nuo 1934 m. liepos m. 1 d. likviduoti.
Priežastys, kurios verčiančios tai daryti, esančios šios: Traukinėlis keliąs didelį triukšmą; garvežio dūmai kenkią gyventojų sveikatai; siaur. Geležinkelis trukdąs gatvėse judėjimą; trukdąs savivaldybei tvarkyti Nemuno pakraščio gatves ir paversti jas pasivaikščiojimo vietomis; autobusų skaičius esąs tiek padidintas ir susisiekimas jais taip gerai suorganizuotas, kad Kauno miesto gyventojaų susisiekimo reikalus gali visai pateisinti ir be traukinėlio buvijo; traukinėlis esąs atgyvenęs ir jam mieste, bendrai, ne vieta.
Pažiūrėkim ar aukščiau nurodytos priežastys yra pakankamas ir rimtas argumentas Kauno miesto siaurajam geležinkeliui likviduoti.
Jei kalbėti apie triukšmą, tai dar sunku pasakyti, kas didesnį triukšmą sudaro: traukinėlis ar autobusas, nekalbant apie įvairius sunkvežimius. Traukinėlio panaikinimas gatvių triukšmo nepašalins.
Del dūmų, aišku, jie nėra malonūs, bet jie dažniausiai nežymūs ir netaip jau labai jaučiami. Antra vertus, dvokiantieji autovežimų benzino dūmai, dujos ir jų sukeliami nuolatiniai dulkių debesys, o taip pat namų ir pramonės įmonių dūmai nėra nė kiek malonesni ir sveikatai naudingi. Teisingumas reikauja ir nuo jų miesto gyventojų sveikatą apsaugoti.
Kad traukinėlis trukdo judėjimą, tai tas nevisai suprantama. Juk kiekviena gatvės susisiekimo priemonė kliudo viena kitai laisvai važiuoti. Bet tam gi judėjimas yra.
Iš visų gatvių kuriomis traukinėlis važinėja, kiek didesnis judėjimas yra Juozapavičiaus prospekte. Bet čia traukinėlis, išskyrus kai kurias siauresnes vietas, niekam nekliūva ir šalia jo einančio gatvės grindinio autovežimiams ir arkliavežimiams, kiek jų čia važinėja, pilnai pakanka, o kur gatvės grindinys siauresnis, ten jis nesunku praplatinti.
Prieplaukos krantas ir panaikinus siaur. Geležinkelį, jokiai pasivaikščiojimo vietai negali tarnauti, nes tai yra svarbiausioji Aleksotą ir miesto centrą jungianti arterėja. Čia autovežimiai ir arkliavežimiai ir toliau važinės, dulkes ir triukšmą kels. Kam gi čia gali būti malonus pasivaikščiojimas? Tuo labiau negalima jokios pasivaikščiojimo vietos įrengti Nemuno pakraščiu tarp Kanto gatvės ir Karmelitų. Visu šiuo pakraščiu eina iš vienos pusės uostas, o iš kitos pusės įvairios pramonės įmonės. Iš visų tų įmonių ir miesto į uostą pravesti įvairūs kanalizacijos vamzdžiai, kuriais nuteka įvairios sutros. Susisiekimas su uostu ir tom įmonėm beabejo turės eiti tomis „pasivaikščiojimo“ gatvėmis.
Gatves tvarkyti tiek, kiek tai yra reikalinga, siaurasis geležinkelis nekliudo.
Rodos, tokių gatvių tvarkymas, kol dar yra didelė daugybė negrįstų tirštai gyvenamų gatvių, galėtų būti atidėtas. Ypatingai daug netvarkingų ir negrįstų gatvių yra Šančiuose. Jų gyventojams tenka nuolat vargti, o savivaldybė užuot tą jų vargą kaip galint daugiau palengvinus, siekia dar panaikinti jiems naudingos susisiekimo priemonės – siaurojo geležinkelio.
Gi autobusų skaičius ir padidintas, gal, savivaldybės akimis žiūrint, jis ir suorganizuotas, bet publikai, kuriai tenka autobusais naudotis, tuo suorganizavimu nelabai tenka džiaugtis. O ką bekalbėti, jei traukinėlio nebeliktų. Tada ir pačiai savivaldybei autobusų susisiekimo organizuotumu ilgai netektų džiaugtis. Tai jau patirta Vilijampolės, Senamiesčio, Aleksoto ir Marviankos gyventojų, kuriems Nemuno potvynio metu, kai traukinėlis važinėja tik iki Karmelitų, teko autobusų susisiekimu naudotis.
Bet, kad autobusų susisiekimas ir būtų tvarkingas ir patogus, jis vis tiek tų, kurie traukinėliu naudojasi, patenkinti negali, nes jie yra daugiausia mažai pasiturintieji keleiviai ir autobusai, del jų brangumo, jiems yra visai neprieinami. Pavyzdžiui, darbininkams iš Senamiestio į Šančius ir atgal arba priešingai autobusu nuvažiuoti, tektų sumokėti į ten ir atgal 1,50 lt, tuo tarpu jų uždarbis siekia 3-4 ir dar mažiau litų per dieną.
Šančiai, Karmelitai, Aleksotas, Vilijampolė ir dalinai Senamiestis yra tie Kauno priemiesčiai, kuriuose sukoncentruota beveik visa Kauno pramonė ir jos darbininkams, ypatingai toliau gyvenantiems, siaurąjį geležinkelį likvidavus, tektų į darbą ir iš jo vaikščioti pėstiems, o tas jau gerokai sutrumpintų jų poilsį, kurio jie ir taip nedaug turi.
Karmelitai neturi turgavietės. Šios Kauno dalies gyventojams tenka naudotis Šančių ir Senamiesčio turgavietėmis. Siaurasis geležinkelis leidžia su jomis pigiai ir patogiai susisiekti.
Senamietis yra prekybos centras. A. Panemunės, Šančių ir Karmelitų prekybininkams labai patogu siauruoju geležinkeliu gabenti prekes. Šito patogumo autobusai jiems duoti negali.
A. Panemune – kurortas. Siaurasis geležinkelis leidžia juo pasinaudoti Senamiesčio, Aleksoto, Vilijampolės ir Karmelitų mažiau pasiturintiems gyventojams.
A. Panemunėje ir Šančiuose gyvena labai daug valstybės, ypatingai Susisiekimo ministeris, ir kitų įstaigų žemesniųjų tarnautojų. Juos į tarnybą ir atgal gabenti leidžiami net 9-10 vagonų, taip vadinami, tarnybiniai traukiniai. Ten nėra gimnazijos ir moksleiviams į mokslo įstaigas gyventi leidžiami taip pat padidinti traukiniai. Kariai siauruoju geležinkeliu irgi labai plačiai naudojasi.
Gal siaur. Geležinkelis nesuteikia miestui tokio vaizdo, kaip autobusai, gal jis ir primityvus, bet jis yra naudingas, gyventojams reikalingas.
Pas mus dar daug kas ne vietoj ir blogą vaizdą sudaro, bet delto dar ne visko galima naikinti nedavus nieko tinkamesnio.
Žinoma, visa kas aukščiau pasakyta netektų minėti ir siaurojo geležinkelio reikalingumą įrodyti, jeigu jis mažai teturėtų keleivių. Deja jų yra labai daug .
Jeigu autobusų susisiekimas galėtų visus Kauno gyventojų susisiekimo reikalus patenkinti, tai beabejo siauruoju geležinkeliu niekas nevažiuotų. Deja taip nėra ir važiuojančių skaičius ne tik nemažėja, bet dar didėja.
Iš viso, kas čia pasakyta, aišku, kad svarbių ir rimtų priežasčių, kurios būtinai verstų Kauno siaurąjį geležinkelį likviduoti, nėra, o pasekmės to likvidavimo būtų labai didelės ir skaudžios tiems, kuriems tuo geležinkeliu tenka naudotis.
Tvarkant miesto susisiekimą, savivaldybė turėtų siekti, kad iš to turėtų naudą kuo didžiausias miesto gyventojų skaičiaus, o ne priešingai. To teisingumas ir logika reikalauja. “
