Šiuo metu mieste galima dešimtimis skaičiuoti statybų įmones, kurios užsimojo aprūpinti kauniečius gyvenamaisiais būstais.
Iki šiol mieste gyvavusią madą gyventi nuosavame name užmiestyje, šiemet koreguoja nauja tendencija – pasiūloje daugėja naujos statybos butų mieste. Portalas „Kas vyksta Kaune“ aiškinosi, ar mieste, kuriame nuolat mažėjo gyventojų, atsiras šeimininkų naujiems butams.
NT burbulo neįžvelgia
Kaune veikianti statybų bendrovė „YIT Kausta“ šiuo metu mieste vysto du didesnius gyvenamosios paskirties objektus. Bendrovės generalinio direktoriaus Kęstučio Vanago teigimu, po Nepriklausomybės atkūrimo Kaune nebuvo itin didelės naujos statybos daugiabučių būstų pasiūlos, kurios trūkumas itin pasijautė pastaruoju metu.
Pašnekovo teigimu, sparčios statybos ir ateityje didėsianti naujų butų pasiūla neturėtų gasdinti, kad Kaune formuojasi NT burbulas. „Mūsų vertinimu, šiuo metu vykdomi gyvenamojo būsto projektai vis dar nepatenkina viso naujų būstų poreikio Kaune. Miesto centre ir jo prieigose vis dar trūksta tiek aukštesnės, tiek vidutinės klasės būstų“, – įsitikinęs K. Vanagas.
Nekilnojamojo turto rinkoje daugiau nei 26 metus dirbančios Kaune įsikūrusios bendrovės „Nuova“ vadovai yra matę įvairių laikų, taip pat išgyvenę ir itin nekilnojamojo turto sektoriui smogusią 2008 metų krizę, po kurios išmoko esminę pamoką – dirbti ne skolintomis, o nuosavomis lėšomis. „Nuolat atliekame rinkos tyrimus, stebime pokyčius ir tendencijas, esame pasirengę greitai reaguoti tiek į teigiamus, tiek į neigiamus pokyčius. Taip, šiuo metu Kaune vyksta itin intensyvi gyvenamųjų būstų sektoriaus plėtra, mes patys vystome keturis projektus Kauno mieste, kuriuose atsiras 300 naujų butų. Kol kas prognozuojame, kad susidomėjimas kokybišku būstu mieste ir jo poreikis išliks labai didelis“, – sako „Nuova“ vadovas Minvydas Znaidauskas.
Nuogąstauti, kad naujiems butams pritrūks gyventojų, nelinkęs ir Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.
Portalui „Kas vyksta Kaune“ jis teigė, kad Kaune veikiantys nekilnojamojo turto vystytojai dirba labai atsakingai, atlieka rinkos tyrimus bei nekuria neįgyvendinamų planų. „Šiuo metu mieste vystomi daugiabučių projektai tikrai nėra grandioziniai. Pavyzdžiui, „YIT Kausta“, jei norėtų, galėtų dar gerokai plėsti savo projektus, tačiau atsižvelgia į realius rinkos poreikius ir naujus būstus stato palaipsniui“, – įsitikinęs N. Valatkevičius.
Kauniečiai pradeda vertinti kokybę
„Esminis skirtumas, jei lygintume situaciją gyvenamųjų namų sektoriuje Kaune prieš metus ar dvejus – pasikeitę vartotojų poreikiai. Šių dienų kaunietis jau nori kokybės ir yra pasirengęs už tai mokėti“, – sako M. Znaidauskas.
Panašios nuomonės laikosi ir „YIT Kausta“ vadovas K. Vanagas. „Galima teigti, kad šiuo metu mieste pastebimas statybų bumas tiesiog „vejasi“ didelį naujo kokybiško būsto poreikį Kaune. Iš dalies tai lemia ir ekonominės situacijos gerėjimas“, – sako jis.
Dar vienas pokytis Kaune: stebimi ryškūs NT pirkėjų elgsenos pokyčiai. „Iki šiol Kaunas labai sparčiai plėtėsi į užmiesčius. Nuo seno kauniečiams gero gyvenimo simbolis buvo nuosavas namas ar kotedžas. Tačiau, miesto pakraščių gyventojams reikiama infrastruktūra sukurta nebuvo, todėl nemažai žmonių pradeda ieškoti kokybiško būsto mieste su visais miesto teikiamais privalumais“, – sako K. Vanagas.
„Tikriausiai žmonėms pagaliau pabodo klampoti po purvynus užmiesčiuose ir dirbti vaikų vairuotojais. Pripažinkime, kad stichiškai vystęsi kai kurie nuošalūs miesto rajonai, kuomet gyvenamieji būstai statyti tiesiog laukuose, neatsižvelgiant į darnų suderinamumą su miesto infrastruktūros plėtra, daugeliui jų gyventojų jau šiandien tapo „peiliu po kaklu“, – pritaria ir M. Znaidauskas. Pasak jo, „Nuova“ vystomų naujų projektų gyventojais pasiryžo tapti ne vienas buvęs gyvenimo užmiesčiuose fanas.
„Atsikandę tokio gyvenimo būdo, jie ieško patogumo ir kokybės, kokią gali pasiūlyti gyvenimas miesto bute – kuomet arti darželis, mokykla, visuomeninio transporto stotelė, parduotuvė, gatvėje yra ir šaligatvis, ir apšvietimas“, – sako M. Znaidauskas.
Miesto lėšos bus koncentruojamos centre
Pasak savivaldybės atstovo N. Valatkevičiaus, miestas nėra suinteresuotas mesti dideles lėšas prie Kauno prijungtiems priemiesčiams tvarkyti. „Žmonės, įsigyjantys būstą toli nuo miesto centro, turėtų aiškiai suvokti, kad prie infrastruktūros kūrimo teks prisidėti nuosavomis lėšomis“, – atvirai kalba N. Valatkevičius.
Jo teigimu, Kauno strategija yra ne miesto plėtra, o koncentracija. Siekiama ne tik intensyvesnio miesto centrinės dalies apgyvendinimo, bet ir verslo pastatų koncentracijos mieste, nes žmonių gausa viešosiose erdvėse didina miesto gyvybingumą, prisideda prie smulkaus ir vidutinio verslo sėkmės bei miestui generuojamų pajamų didinimo.
Kad tokia miesto vadovų pozicija naudinga ir NT sektoriaus plėtrai, pritaria ir „YIT Kausta“ vadovas K. Vanagas. „Gyvas Senamiestis, Laisvės alėjos rekonstrukcija lėmė, kad kauniečiai pradėjo aktyviau domėtis nekilnojamuoju turtu šiose vietose, taip pat šalia centro esančiame Žaliakalnyje. Galima tikėtis, kad šios miesto vietos artimiausiais metais turėtų sparčiau vystytis“, – prognozuoja jis.
„Nuovos“ vadovo M. Znaidausko teigimu, NT sektoriaus pagyvėjimą Kaune stipriai paveikė ir pasikeitęs savivaldos aktyvumas. „Kai miestas pradėjo taip sparčiai tvarkytis ir gražėti, labai pasijautė ir kitoks tiek verslo, tiek žmonių požiūris į Kauną. Pasitenkinimo gyvenimu Kaune jausmas didėja, o tai reiškia, kad žmonės liks, neišvažiuos, bėgant laikui atvažiuos ir naujų gyventojų ar sugrįš senieji, kurie išvyko į Vilnių ar užsienį. Manome, kad Kauno tendencijos, jei išliks tokios, kaip dabar, yra labai teigiamos“, – įsitikinęs M. Znaidauskas.