Trečiadienį Kauno tvirtovės VII forte atidengtas memorialinis paminklas su apšvietimu, 1941 m. liepos mėnesį čia nužudytiems Kauno gyventojams, daugiausiai žydams, atminti.
Prieš LSMU Kauno klinikas esančio forto dauboje įrengtas paminklas iš juodo akmens vaizduoja tarsi iš žemės besiveržiančią šešiakampę žvaigždę – žydų karaliaus Dovydo simbolį. Kūrinio autorius – skulptorius Alfonsas Vaura.
Myriop pasmerkti tūkstančiai žmonių
Paminklo atidengimo ceremonija vyko masinės kapavietės vietoje, kur 1941 m. myriop pasiųsta 3-5 tūkst. žmonių, daugiausiai žydų tautybės.
Šis Kauno fortas buvo statytas 1883-1887 m., jo vadovu tapo Rusijos imperijos kariuomenės Kauno tvirtovės artilerijos 11-oji kuopa. I pasaulinio karo metu šis fortas gynė Rusijos imperijos vakarinį pasienį, o per II pasaulinį karą naciai čia įkūrė pirmąją koncentracijos stovyklą nacių okupuotose vietovėse.
Viena didžiausių masinių Kauno kapaviečių
Kauno tvirtovės VII forto vadovas Vladimiras Orlovas teigė, kad fortas yra viena iš didžiausių masinių kapaviečių Kaune. „Tai viena kraupiausių Kauno istorijos vietų, kurias man teko matyti, o man regėti teko tikrai daug. Džiaugiuosi, kad šiandien čia daugiau viešos pagarbos, negu sąvartyno, kuris ne taip senai čia buvo”, – sakė V. Orlovas.
Užsienio reikalų viceministras Mantvydas Bekešius pasakojo, kad VII forte lankėsi dar vasarą ir reginys jį sukrėtė:
„Širdį spaudė matant vaizdą: prie tvoros dar yra išlikusios kulkų žymės… jaudinantis vaizdas. Suprantu, kad jokie paminklai, atminimo akmenys nesumažins artimųjų skausmo, neužpildys tuštumos, kuri atsirado Lietuvos žydų bendruomenėje, tačiau jaunoji karta turi būti edukuota, ji privalo žinoti, kas įvyko visuose Kauno fortuose. Pasaulis ir Lietuva holokausto niekada nepamirš”, – teigė M. Bekešius.
Kauno vicemeras Simonas Kairys akcentavo, kad holokaustas yra visos Lietuvos tragedija, kuri nusinešė daugybę Lietuvos piliečių žydų gyvybių. „Tragedija parodo, kaip svarbu suprasti ir ginti šalia esančius, kokia yra žmogiškumo kaina. Negalime užmiršti istorijos ir kartoti klaidų”, – pabrėžė S. Kairys.
Anksčiau pūpsojo kalnai šiukšlių
Masinė kapavietė iki 2011 m. buvo užmiršta, apaugusi, užversta šiukšlėmis ir lygiavosi su greta esančiais forto kalnais. Prieš penkerius metus šią vietą ėmėsi tvarkyti Kauno tvirtovės VII forto vadovas V. Orlovas su savanoriais ir Kauno žydų bendruomenė.
Kaip mena Kauno žydų bendruomenės vadovas Gercas Žakas, prieš penkmetį šią apkuistą vietą tvarkė apie 40 šios bendruomenės narių, vaizdas iš pradžių, esą, atėmė žadą: „Siaubas, ką pamatėme, šiukšlių buvo neapsakomai daug, jos lygiavosi su greta esančiu kalnu. Gausybė žmonių dirbome ir per dieną iškuopėme tik trečdalį. Vaizdas po šiukšlėmis pribloškė: radome nemažai išmėtytų kaulų, pririnkome net kelis maišus. Juos palaidoti, vykdant specialią ceremoniją, atvyko rabinai iš Londono. Dabar čia tvarkinga, visi galės ateiti, pasimelsti, atiduoti pagarbą”, – pasakojo G. Žakas.
Raudų sienos alternatyva
Kauno žydų bendruomenės pirmininkas pasakojo, kad anksčiau žydų bendruomenės atstovai, kurių artimieji čia buvo sušaudyti – į teritoriją pakliūti ir atiduoti pagarbą žuvusiesiems negalėdavo, nes teritoriją valdė sovietinės armijos kariai. „Gaila, neseniai mirė viena moteris, kurios tėvus čia atvarė basus iš Jonavos ir sušaudė, ji nespėjo pamatyti naujojo paminklo. Beje, iš visų čia nužudytų žmonių – identifikuota tik apie šimtas. Džiaugiuosi, kad dabar bus tiksli vieta ateiti ir pagerbti aukas”, – atviravo G. Žakas.
Jam antrino ir kitas žydų atstovas Robertas Baltusevičius, jis mano, kad netrukus naujasis paminklas taps vieta, į kurią vis dažniau žydai rinksis melstis, atiduoti pagarbą ir prašyti malonių, panašiai, kaip prie Raudų sienos, mat čia žuvo žinomas rabinas Bunimas Vasermanas.
„Kaip prie Raudų sienos Jeruzalėje, taip pat Kauno žydų kapinėse prie palaidoto žymaus rabino kriptos, kur pilna raštelių su prašymais, taip ir čia, minint išminčių gimimo ar mirties metines, žydai atvyks prašyti palaiminimo. Jie kaip tradicijoje įprasta, dės raštelius prie paminklo, melsis ir prašys malonės. Jei nebus kur dėti raštelių, galbūt paliks akmenėlius, bet tikrai atvyks”, – kalbėjo R. Baltusevičius.