Kaune jau daugiau kaip 15 metų veikia Narkomanų Anonimų grupės, kurių dėka, kasdien į susitikimus renkasi įvairaus amžiaus sveikstantys, priklausomi žmonės. Čia jie dalinasi patirtimi ir naudodami tarptautinę „12 žingsnių programą”, bando sveikti nuo priklausomybės narkotikams, kaip patys sako, nepagydomos ligos.
Portalo „Kas vyksta Kaune” žurnalistai pakalbino du žmones, lankančius vieną Narkomanų Anonimų grupę Kaune. Rasa (37 m.) ir Andrius (50 m.) (vardai pakeisti, redakcijai žinomi) atvirai dalinasi savo istorija, pasakoja kaip grupė padėjo bristi iš juodžiausių gyvenimo dienų ir ragina turinčius problemų su narkotikais – atvykti į susirinkimą bent kartą: „Tai gali kardinaliai pakeisti jūsų gyvenimą”, – sako pašnekovai. Ką gi, įsitikinti kiekvienam palikta laisva valia, o šįkart kviečiama susipažinti su jų gyvenimo istorijomis.
Pradžia – Amerikoje
Narkomanų Anonimų grupės narys Andrius pasakojimą pradėjo istorija apie pasaulinės Narkomanų draugijos atsiradimo ištakas: „1953 m. Narkomanų Anonimų draugija pradėjo savo veiklą Amerikoje ir paplito po pasaulį”, – sakė Andrius.
Narkomanai anonimai yra sveikstančių priklausomų nuo narkotikų žmonių tarptautinė draugija, rengianti daugiau kaip 33,5 tūkst. susirinkimų per savaitę 116-oje pasaulio šalių. Lietuvoje šios draugijos grupės veikia daugelyje miestų, jų sąrašą galima rasti čia.
Susitikimuose nėra jokių socialinių, religinių, ekonominių, rasinių, etninių, nacionalinių, lyties ar visuomenės sluoksnio skirtumų, ribojančių narystę. Grupės lankymas – nemokamas.
Ultimatumas: dukra arba narkotikai
Kaunietė Rasa noriai dalinasi savo išgyvenimais, tiki, kad kam nors jos patirtis gali padėti. Narkotikus moteris pradėjo vartoti nuo 22 m., tai tęsėsi 9 metus, kartu su vyru. „Kodėl pradėjau? Tikriausiai, dėl gero gyvenimo, jaunimas neturėjome ką veikti, be to, galvojau, kad nieko rimto nebus. Tačiau, kai panorau sustoti – žiūriu, kad nebegaliu, mintys sukosi tik apie narkotikus”, – prisimena Rasa, šiandien ji skaičiuoja 4 metus švaros be jokių svaigalų.
Ribinis momentas, privertęs imtis veiksmų, kai gyvenimas pradėjo riedėti žemyn – buvo giminaičių ultimatumas: „Vieną dieną jie atėjo ir pasakė: viskas, renkiesi narkotikus arba tvarkome dokumentus ir atimame globoti dukrą. Tai buvo, lyg supurtymas”, – sako Rasa. Tuo metu abu su vyru dirbo, augino 11-metę dukrą.
Lankytis Narkomanų Anonimų susirinkimuose moteris pradėjo 2009-aisiais, pakvietė grupę jau lankantys draugai, bet moteris dar spyriojosi: „Ko ten eiti, juk renkasi narkomanai?”. Visgi, ryžosi, nuėjo ir lankosi iki šiol.
Po 20 „švarių” (t.y. be narkotikų, alkoholio, kitų svaigalų) mėnesių ir grupės lankymo, Rasa padarė pertrauką, tačiau „paslydo” – pradėjo vartoti alkoholį ir tapo priklausoma nuo jo. Vėl pradėjo lankyti grupę, pamatė, kad vyrai ir moterys čia dalinasi tais pačiais išgyvenimais, kokius patyrė ir ji, tai suartino su bendruomene ir padrąsino kapanotis iš juodojo gyvenimo. „Pamačiau, kad esu ne viena.”
Svarstė: pabandys tik vieną kartą
Narkomanų Anonimų draugijos narys Andrius, narkotikus vartojo nuo 14 iki 33 m. Šiandien apie „švarų” gyvenimą jam primena telefono programėlė, informuojanti, kad jau 17,8 m. jis sąmoningas ir „švarus” .
Pasiteiravus, kodėl pradėjo svaigintis, vyras svarsto, kad greičiausiai pagrindinė priežastis – savęs nepriėmimas, noras pabėgti, kai atsiranda problema, o ne suvokimas, kad problemą reikia imti ir spręsti. Pirmą kartą alkoholio pavartojo 14-os, o narkotikų -18-os, kaip mena, svarstė, kad vienu kartu viskas ir pasibaigs, tačiau, išsivystė atkakli priklausomybė.
„Priklausomybė narkotikams – nepagydoma liga, neturiu saiko. Tuomet turėjau šeimą, vaiką, verslą, nieko netrūko, bet pabandęs – įnikau į narkotikus, pinigų jiems įsigyti, ėmiau ieškoti nelegaliais būdais. Buvau tarsi užburtame rate. Supratau, kad šįmet ar kitais metais mirsiu, geriausiu atveju pasodins į kalėjimą. Artimieji norėjo padėti, draugai per prievartą vežė į Vokietiją dirbti, bet ten skaičiavau dienas, kai galėsiu grįžti ir vėl nusipirkti narkotikų. Tai buvo ne gyvenimas, o nesibaigianti kančia”, – pasakojo Andrius.
Vyras mena, kad narkotikų vartojimui pasiekus piką, nuo jo nusisuko draugai, kolegos. Galiausiai, jis susimąstė, kiek skausmo sukelia artimiesiems: „Mama senutė prie durų patikrindavo ar nieko neišnešu kelionei „į darbą”. Kaip ji tuo metu jausdavosi?.. Supratau, kad vergauju narkotikui ir niekas tos problemos už mane neišspręs. Papuoliau į ligoninę, man padėjo specialistai: psichologai, terapeutai. Jie sumažino fizinę priklausomybę, pasiūlė Minesotos programą. Ją pabaigęs, pradėjau lankyti Narkomanų Anonimų grupę. Iki tol netikėjau savimi, buvau nurašęs kaip asmenybę, artimieji irgi netikėjo… Narkomanų Anonimų grupėje sutikau žmonių, su kuriais galiu pasidalinti savo skausmu ir žinoti, kad neteis, o išklausys, supras ir patars”, – teigė Andrius.
Programa, keičianti gyvenimus
Šiuo metu Narkomanų Anonimų grupė renkasi Senamiestyje jaunimo centre „Vartai” (M. Daukšos g. 26), vidutiniškai susirenka po 8 žmones, susitikimai vyksta kasdien, amžius neribojamas, vyriausiam nariui šiuo metu 54-eri.
Susitikimų pagrindas – bendravimas, taip pat „12 žingsnių programa”, padedanti pažinti ligą, susitvarkyti su savo vidumi, ydomis, sugrįžti į visuomenę. Vienintelė sąlyga narystei – noras nustoti vartoti narkotikus. Klubą lankyti gali tik „švarūs”, t.y. jokių svaigalų nevartojantys žmonės. Andrius drąsina: „Pirmą susitikimą į tai dar gali būti pažiūrėta pro pirštus, tačiau daugiau kompromisų nebūna, ateiname sveikti, turime gerbti save ir aplinkinius, tad tapus nariu -reikia laikytis taisyklių.”
Pagal grupės statistiką, 30 proc. narių ateina ir lieka, 30 proc. ateina/išeina/ateina, ir 30 proc. – nebegrįžta.
„Esame nemažai palaidoję, kurie lankė grupę, dalis sukūrė šeimas, verslus, pamiršo ligą, kad ji nepagydoma ir vėl „užlipo” ant narkotikų. Ypač daug netekčių patyrėme per pastaruosius dvejus metus”, – pasakojo Andrius.
Jis džiaugiasi, kad gali papasakoti ir nemažai istorijų su laiminga pabaiga: „Yra žmonių, kurie didžiąją dalį gyvenimo praleido kalėjime, tačiau jie išbrido. Šiandien dirba, turi šeimas, susikūrę materialinę gerovę ir net neatsisuka į tą juodą pusę”, – kalbėjo pašnekovas.
Pataria ateiti bent pasižiūrėti
Rasa šiandien turi antrą dukrą, jos susilaukė jau naujajame savo gyvenimo etape – būdama visiškai „švari”.
„Kasdien meldžiuosi, prašau Dievo, kad man daugiau neduotų galimybės, pagundų, noro vartoti. Dabar aš kaifuoju nuo švaraus gyvenimo, vyras taip pat griežtai atsisakė narkotikų.
Moteris pasakoja, kad Narkomanų Anonimų susirinkimų laukia su nekantrumu, padeda pokalbis, jausmų išsakymas, o kartais užtenka ir pasiklausyti, ką kalba kiti, poveikis, esą, didžiulis.
„Bijoti nėra ko, tai anoniminė programa: ką išgirstame susirinkime – lieka tik tarp mūsų, galima jaustis saugiai. Patariu ateiti, pasidalinti patirtimi, o paskui patiems spręsti, ką daryti su savo gyvenimu”, – ragino Rasa.
Šiandien moteris gyvena laimingą šeiminį gyvenimą: su vyru turi dvi dukras, stengiasi dėl ateities, moteris savanoriauja – iš narkotikų liūno padeda kapanotis paaugliams.
Andrius taip pat ragina pasvarstyti apie atėjimo galimybę: „Tikrai neliepiame, įtikinėjimais nieko nepasieksi, visad sakome: ateik, pasižiūrėk, pasėdėk, pabūk su mumis, čia niekas nieko neverčia daryti, naujam nariui visi būna atviri”, – kalbėjo Andrius ir pridūrė, kad susirinkimo metu pasakyti dalykai – lieka tik tarp jų.
Jei grupės lankymas padeda, rekomenduojama susirasti globėją: pasirinkti vieną žmogų iš grupės, kuris intensyviau padės sveikti kartu.
Ragina ne teisti, o suprasti ir padėti gydytis
Baigdamas pokalbį, Andrius pažymėjo, kad nedera teisti vartojančiųjų narkotikus: „Lankantieji Narkomanų Anonimų grupę, mes jau padarėme savo sąžinės ataskaitą, priėmėme sprendimą keisti gyvenimą, mes sergame ir padarysime viską, kad suvaldytume ligą. Bet kurio narkomano mamos pasiteiraukite apie vaiką, jos pasakys, kad augo nuostabus vaikas, į jį šeima dėjo daug vilčių, jis buvo muzikalus, kūrė ir pan. Tik kažkas su juo pasidarė. Narkotikai. Tai liga ir ją reikia gydyti”, – akcentavo Andrius.
Šiandien Andrius turi žmoną, kurią labai myli, darbą, o svarbiausia – ramybę, gyvenimo kokybę: „Galvoje tvarka, norisi ir kitiems padėti susitvarkyti”, – kalbėjo vyras, sėkmingai išėjęs „12 žingsnių programą”.
Susirinkimai Narkomanų Anonimų grupėje Kaune vyksta kasdien, o kiekvieno mėnesio pirmą sekmadienį būna atviri susirinkimai, čia raginami apsilankyti visi, kuriems tai aktualu ir įdomu. Artimiausias atviras susitikimas vyks lapkričio 6 d. 19 val. Telefonas informacijai: 8633 22272.
Daugiau informacijos apie grupės veiklą rasite čia, susitikimų adresai skelbiami čia.
