Lietuvoje iki rugsėjo užregistruoti 25 kokliušo atvejai, tai yra 44 proc. mažiau, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu periodu.
Nuo 2015 metų pradžios iki rugsėjo buvo registruoti 45 kokliušo atvejai, pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras.
Iš visų susirgusiųjų aštuoni žmonės gydyti ligoninėje.
Pirmąjį šių metų pusmetį registruotas kokliušo protrūkis Raseinių rajone. Tuomet susirgo trys 14-15 metų mergaitės. Visos jos buvo skiepytos keturiomis difterijos, stabligės, kokliušo vakcinos dozėmis, viena iš jų – penkiomis vakcinos dozėmis.
Didžiąją – 32 proc. – sergančiųjų dalį sudarė kūdikiai ir vaikai iki ketverių metų.
Kauno administracinėje teritorijoje registruota 11 (44 proc.) ligos atvejų, Vilniaus – aštuoni (32 proc.), Panevėžio ir Tauragės – po du (8 proc.), Klaipėdos ir Marijampolės – po vieną (4 proc.) kokliušo atvejį.
Apie kokliušą
Kokliušas – tai ūmi infekcinė liga, kuriai būdingi spazminiai kosulio priepuoliai. Susirgus šia liga pirmaisiais gyvenimo metais gali būti pavojingų komplikacijų.
Žmogus yra vienintelis kokliušo infekcijos šaltinis. Užsikrėtęs kokliušu žmogus suserga per 5 – 21 dieną (dažniausiai per 7 – 10), bet inkubacinis laikotarpis gali užsitęsti ir iki 42 dienų.
Kokliušas plinta oro lašiniu būdu, t.y. kai sveikas imlus žmogus įkvepia greta esančio infekcijos šaltinio išskirtų kokliušo lazdelių. Kokliušo lazdelės išsiskiria su mažiausiais seilių lašeliais ligoniui kalbant, čiaudint, ypač – kosint. Kokliušu serga įvairaus amžiaus vaikai, ypač greitai užsikrečia kūdikiai ir naujagimiai, bet dažniausiai serga vaikai nuo 1 iki 5 metų. Daugiausiai sergančiųjų – vėlyvą rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį. Dažniausiai serga neskiepyti ar netinkamai paskiepyti vaikai. Be to, skiepai apsaugo žmogų nuo kokliušo ne daugiau kaip 10 metų, todėl pastaruoju metu labai padaugėjo susirgimų kokliušu suaugusiųjų bei vyresnio amžiaus vaikų grupėje.
