Pliaupiant rudeniniam lietui, antradienio pavakarę, Rotušės aikštėje sušvito širdies forma išdėliotos 1410 žvakių, skirtų pagerbti žmones, per daugiau nei 45 metus Lietuvoje tapusius organų donorais.
Akcija pagerbti 304 gyvieji donorai, dovanoję vieną inkstą ar dalį kepenų šeimos nariams bei 1106 jau mirę donorai. Tiek žmonių donorais Lietuvoje tapo nuo 1970 m., kai čia buvo atlikta pirmoji inkstų transplantacijos operacija.
Trečią kartą vykstančią akciją inicijavo Lietuvos asociacija „Gyvastis“, dėlionės iš žvakių šiandien suspindo visoje šalyje: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Alytuje, Mažeikiuose, o spalio 20-ąją – Vilkaviškyje.
Diena pasirinkta neatsitiktinai, spalio 25-ąją pasaulyje minima Organų donorystės diena.
Ragina išreikšti valią artimiesiems
Anot akcijos atstovės Kauno krašto nefrologinių ligonių draugijos „Kauno Gyvastis” pirmininkės Irmos Juodienės, renginiu siekta atkreipti visuomenės dėmesį į organų donorystės problemą, pagerbti kiekvieno donoro atminimą bei paskatinti su artimaisiais diskutuoti apie galimybę arba atsisakymą patiems tapti donorais, kad ištikus nelaimei, būtų žinoma laisva asmens valia.
„Jau 16 metų gyvenu su persodintu inkstu, mano donorė – mama. Šiandien auginu 17-metį sūnų, kiekvieną dieną džiaugiuosi gyvenimu”, – pasakojo I. Juodienė.
Ji ragino aktyviai diskutuoti šeimoje, su artimaisiais apie donorystę, kad būtų žinoma, asmuo nori ar prieštarauja, kad esantis gyvas ar jau po mirties – galėtų būti organų donoru.
„Šalyje nuo organų donorystės pradžios, jau apie 1000 žmonių džiaugiasi padovanotu gyvenimu. Stingant donoro, svarbi būna kiekviena minutė, gyvenimas tarsi pakimba ant plauko, ne veltui reklaminis plakatas iš donorystės idėjai skleisti skirto Irenos Matijošaitienės fondo, verčia susimąstyti ir suklusti: „Kol lauki penktadienio, kažkas laukia širdies donoro.” – Džiugu, kad donorystės idėja Kaune aktyviai skelbiama”, – teigė I. Juodienė.
Akcijoje apsilankęs I. Matijošaitienės fondo vienas iš steigėjų Dainius Matijošaitis taip pat akcentavo kalbėjimosi trūkumą. „Gyvenimas privertė apie tai susimąstyti, prieš beveik 4 m. įsteigėme mamos vardo fondą, skirtą donorystės idėjos skleidimui. Visgi, pastebima, kad trūksta diskusijų organų donorystės tema tiek artimųjų rate, tiek visuomenėje. Kiekvienas turime aiškiai pasakyti artimiesiems savo valią, kad netikėtai atėjus tai dienai – jie žinotų kaip elgtis. Donorystė – kilni misija, gera žinoti, kad išėjęs artimasis gali išgelbėti ne vieną gyvybę”, – kalbėjo D. Matijošaitis.
Dauguma sutinka tapti donorais
LSMU Kauno klinikų Nefrologijos klinikos vadovė prof. Inga Arūnė Bumblytė teigė, kad akcijos žvakės simbolizuoja, jog amžinosios vertybės dar svarbios šiandienos žmogui: „Žmogiškumas tebėra išlikęs: turime atjautą, pasiaukojimą, brangiausias savybes. Medikų pareiga, kad aukojamas organas būtų saugiai perkeltas į kitą žmogų ir toliau sėkmingai funkcionuotų”, – pasakojo prof. I. A. Bumblytė ir pridūrė, kad medikai atlieka daugybę tyrimų, ieškodami pažangesnių diagnostikos priemonių, užtikrinančių, kad paaukotas organas veiktų kuo ilgiau.
Pasak profesorės, Kauno klinikos jau daugelį metų paruošia beveik pusę visų Lietuvos donorų, o patys kauniečiai donorystės programą palaiko aktyviai.
„Per pastaruosius 5 metus visuomenės požiūris sparčiai keičiasi, žmonės tapo sąmoningesni. Anksčiau atsisakymų būdavo pusė, o dabar net 75-80 proc. patekusių į nelaimes, sutinka aukoti organus”, – atkreipė dėmesį prof. I. A. Bumblytė.
Ji pastebėjo, kad Europoje žymiai daugiau gyvos donorystės – kai gyvas artimasis atiduoda savo organą, tarkim inkstą, o Lietuvoje dažniau donorais tampama jau po mirties, esą, tą lemia, kad čia įvyksta daugiau nelaimingų atsitikimų, eismo įvykių.
Beje, galima išreikšti ir nesutikimą tapti organų donoru po mirties, Nacionaliniame transplantacijos biure tokių asmenų įregistruota 81.
Neigia mitus
Pasiteiravus, ką mano apie sklandančius mitus, esą, gavus Donoro kortelę, gali grėsti patekimu į prekybos organais situacijas, pašnekovės tikino, kad tai tik mitas ir baimintis nederėtų. Šis mitas įtrauktas ir į vieną iš dažniausių mitų Nacionalinio transplantacijos biuro sąraše, kurį galima rasti čia.
„Transplantacija labai sudėtingas procesas, jame dalyvauja galybė profesionalų: chirurgai, imunologai, med. sesutės, logistika ir kt. iš viso apie 200 žmonių. To neįmanoma padaryti slapčia, juolab pažangiuose kraštuose, Lietuvoje, Europoje. Tokius mitus pavadinčiau išgirstus fantastiniuose filmuose. Tad raginu daugiau domėtis, tuomet bus mažiau baimių”, – siūlė Kauno krašto nefrologinių ligonių draugijos „Kauno Gyvastis” pirmininkė Irma Juodienė.
Jai antrino ir LSMU Kauno klinikų Nefrologijos klinikos vadovė prof. Inga Arūnė Bumblytė: „Lietuvoje, Europoje organų donorystė griežtai reglamentuota įstatymų, tad minėti atvejai – neįmanomi.”
