Atvėsę orai ir vis labiau persekiojančios peršalimo ligos daugelį verčia griebtis vaistų. Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Petras Rimantas Venskutonis siūlo be piliulių nepamiršti ir liaudies medicinos, o būtent gerosiomis savybėmis pagarsėjusio česnako.
Ne itin malonaus kvapo ir aštraus skonio vaistinį augalą gydytojai nuo seno rekomenduodavo valgyti bemaž nuo visų ligų. Tuomet tikėta česnako gerosiomis savybėmis, kurias šiandien patvirtina ir mokslas.
KTU Cheminės technologijos fakulteto Maisto mokslo ir technologijos katedros dėstytojas prof. dr. Petras Rimantas Venskutonis pasakoja, kad apie česnako gydomąsias savybes žinota dar gilioje senovėje: „1500 metų prieš Kristų egiptiečių papirusuose jau buvo 22 gydomieji receptai su česnakais.
Nuo seno česnakai vartoti ir graikų medicinoje, tad apie jų naudą žinoma jau labai seniai. Antrojo pasaulinio karo metu česnaką vadino rusišku penicilinu – antimikrobine medžiaga.“
Pasak mokslininko, apie česnakus yra parašyti keli tūkstančiai mokslinių straipsnių. Publikacijose tyrinėta jų nauda ir poveikis sveikatai bei ligų prevencijai. Kone labiausiai tirti apsaugos būdai nuo širdies kraujagyslių ligų, onkologinių atvejų ir antimikrobinio priešuždegiminio poveikio.
„Česnakas padeda sureguliuoti cholesterolio kiekį, gerina kraujotaką, mažina kraujospūdį, skatina trombocitų mažėjimą. Jis taip pat gerina kvėpavimo takų sistemos veiklą, valo toksinus, lėtina vėžinių ląstelių progresavimą. Taigi šių vertingų daržovių nauda – akivaizdi, – sakė prof. P. R. Venskutonis. –
Česnakas veikia tarsi priešnuodis. Jis yra labai veiklus prieš infekcijas ir visus mikroorganizmus. Jo sieros junginiai yra stiprūs, tad šis augalas išsiskiria savo antimikrobinėmis savybėmis ir veikia kaip antibiotikas.“
Pasak mokslininko, daugelio įsitikinimas, esą česnakas gerina imuninę sistemą, yra klaidingas. Ši daržovė pasižymi gydomosiomis savybėmis, bet jos nederėtų painioti su imuninės sistemos stiprintojais – ežiuole, imbieru, ženšeniu.
Česnakai savo sudėtimi panašūs į svogūnus, bet pastarieji turi gerokai mažiau veikliųjų medžiagų. „Česnakuose randama įvairių cheminių medžiagų. Vien tik sieros junginių identifikuota per 30.
Pagrindine medžiaga laikomas alicinas, išsiskiriantis česnakus traiškant mechaniškai. Tada vyksta intensyvi fermentinė reakcija atskleidžianti stipraus ir aštraus skonio medžiagą“, – aiškino pašnekovas.
Dažniausiai česnakai naudojami kaip prieskonis maisto ruošoje. Rekomenduojama paros dozė žmogui – 10 gramų. Profesorius įspėja, kad nesaikingas jo vartojimas gali erzinti skrandį ar iššaukti alergiją.
