Antradienį į plenarinį posėdį susirinkę Seimo nariai ketino šiek tiek pataisyti 2017 metais įsigaliosiantį naująjį Darbo kodeksą. Iš jo norėta išbraukti daug kritikuotas nulines sutartys, o darbuotojus ir vėl pradėti laikyti silpnesne puse. Tačiau tam salėje pritrūko parlamentarų.
„Tikiuosi balsavimas bus kitoks, nei buvo anksčiau, nes nebereikia varžytis, kas didesnis – prezidentė, ar Vyriausybė. Gal kai kas rado laiko visą Darbo kodeksą perskaityti“, – prieš balsavimą sakė konservatorius Rimantas Jonas Dagys ir siūlė pataisoms pritarti.
Socialdemokratas Algirdas Sysas priminė, kad Seimui svarstant prezidentės veto kodeksui, buvo žadėta atsižvelgti į jos pateiktus pasiūlymus ir dar šios kadencijos metu jį pataisyti.
„Niekas nesiginčys, kad darbuotojų iš Lietuvos išvažiavo daugiau nei darbdavių. Kai kalbame apie silpnesnę grandį, tai aišku, kad darbdavys visada turi daugiau galios. Taip kartais pasitaiko darbuotojų, kurie gali turėti įtakos, bet dauguma yra silpnesni“, – prieš balsavimą kalbėjo A. Sysas ir kvietė pritarti pataisoms.
„Prasideda atpildo valanda: Darbo kodeksas ir kaip žmonės įvertino mūsų veiklą. Šiandienos pasiūlymai yra tokie patys, kuriuos atmetėte anksčiau. – dėstė „darbietis“ Mečislovas Zasčiurinskas. – Kas mus tampo, kad vieną kartą balsuojame į vieną pusę, o kitą kartą jau kalbame kitaip? Ar mes kaip vėjas pučia? Vieną dieną balsuojame vienaip, kitą – kitaip.“
Iš 64 posėdyje dalyvavusių parlamentarų „už“ viso pataisų paketo priėmimą pasisakė 63 , „prieš“ – 0, susilaikė – 1.
Norėjo atsižvelgti į darbuotojus
Praėjusią savaitę skirtingų parlamentarų pateiktus pasiūlymus apsvarstęs Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė tam, kad nenustatytos apimties arba vadinamųjų nulinių darbo sutarčių naujajame kodekse nebeliktų. Tai anksčiau siūlė ir kodeksą vetavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Komitetas taip pat pritarė pasiūlymui nustatyti, kad kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos būtų aiškinamos darbuotojų naudai. Tai buvo numatyta ir D. Grybauskaitės pasiūlymuose.
Komitetas sutiko, kad nutraukiant darbo sutartį dėl darbuotojo ligos ar neįgalumo, kai darbuotojui dėl prastovos atlyginimas nemokamas du mėnesius, kai jis sulaukia senatvės pensijos amžius, darbdavys išmokėtų darbuotojui ne vieno, o dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką.
Komitetas pritarė ir pataisoms, kad vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų auginantiems darbuotojams apie darbo sutarties nutraukimą reikės pranešti prieš tris, o ne prieš vieną mėnesį. Jei tokie darbuotojai dirba trumpiau nei vienerius metus, apie sutarties nutraukimą reikės pranešti prie šešias savaites (dabar 2 savaitės).
Taip pat komitetas sutiko, kad į kodeksą būtų įrašyta ir dabar galiojanti nuostata, kad švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus.
Komitetas pritarė pataisoms, kuriomis siūloma darbdavius įpareigoti įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojo darbą pagal jo ir darbdavio susitarimą dėl papildomo darbo.
Kasmetinių atostogų suteikimo eilė darbovietėje pirmenybę siūloma suteikti darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką ne iki 10, kaip yra numatyta naujajame kodekse dabar, o iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų.
Darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų suteikiamos 25, o ne 20, kaip dabar yra nustatyta naujajame kodekse, darbo dienų kasmetinės atostogos.
Daugiau skaitykite čia.
