Iki rinkimų likus vos keletui parų, vis dar galima sutikti pažįstamų, kurie nėra tvirtai nusprenę, už kurią politinę jėgą balsuos. Kas lemia rinkėjų pasirinkimą ir, kodėl taip svarbu reitinguoti politikų sąrašus, „Kas vyksta Kaune“ pasikalbėjo su VDU politologu Bernaru Ivanovu.
Rinkėjai gauna katę maiše
Pasak politologo, sugedusių Lietuvos demokratijos šaknų reiktų ieškoti ne rinkimų dieną, o gerokai prieš tai. Kuomet sudaromi partijų, dalyvausiančių rinkimuose, rinkiminiai sąrašai. Būtent jų sudaryme politologas pasigenda skaidrumo. O vėliau procesas yra tik tęstinis – atėję prie balsavimo urnų rinkėjai tiesiog išrenka tuos, kuriuos diktatoriška ranka įrašė politinių partijų vadai.
„Kadangi nė viena partija Lietuvoje rinkėjui negali argumentuotai paaiškinti, kodėl jos sąrašo viršūnėje yra tie, o ne kiti kandidatai, tai rinkėjas tarsi gauna katę maiše. Jei jis palaiko pasirinktą politinę jėgą, jis už ją balsuoja ir išrenka tuos, kurie įrašyti“, – neskaidrią partijų sąrašų sudarymo praktiką kritikuoja B. Ivanovas.
Politikų reitingavimo sistema, kuomet balsuodami rinkėjai gali atiduoti penkis pirmumo balsus tiems politikams, kuriuos palaiko ir pasitiki, galioja pakankamai seniai, bet šiemet ypač gausu visuomeninės agitacijos, kad rinkėjai būtų aktyvūs ir pildytų šią grafą. Ir tai gali tapti pakankamai svariu pokyčiu, keičiant suskompromitavusius, rinkėjų pasitikėjimą ir pagarbą praradusius politikus.
Aukštesnis sąrašo numeris – už paklusnumą
Politologo teigimu, partijų sąrašai turėtų būti sudaromi pagal aiškią sistemą ir politiko vietą partijos sąraše turėtų lemti vidiniai partijos balsavimai, kurių metu bendražygiai vertina vienas kito darbus ir pasiekimus. Tuo tarpu Lietuvoje, sąrašus tvirtina partijos vadovybė, todėl tikėtina, kad sąrašo viršuje yra vadovybei lojalūs ir paklusnūs partiečiai.
B. Ivanovo manymu, rinkimų neskaidrumas prasideda būtent čia – sudarant partijos sąrašus. „Jei į sąrašą politikas pateko „už gerus darbus“ ar už pažadą juos uoliai daryti, kaip paprašys partijos bosai, tai kaip mes galime tikėtis, kad toks politikas tarnaus visuomenės, o ne partijos interesams? Būtų naivu tikėti, kad visos partijos ateina į valdžią vien gerų ketinimų vedinos, jos tikrai turi įvairių įsipareigojimų grupėms, kurios jas rėmė. O paklusnūs sąrašų politikai – situacijos įkaitais – vydytojais, atsidėkojančiais tiems, kurie juos įtraukė į aukštas pozicijas sąraše“, – įsitikinęs B. Ivanovas.
Sąmoningi rinkėjai gali keisti situaciją, reitinguodami sąrašą ir atiduodami pirmumo balsus tiems politikams, kuriais pasitiki ir taip ardydami neskaidrias partijų vadovybių shemas.
Ne partijos nariai neturi ir atsakomybės
Politologas kritikuoja ir tuos asmenis, kurie įrašyti partijų sąrašuose, tačiau nėra jos nariai. „Tokie žmonės neturės atsakomybės už partijos veiklą, todėl rinkėjai rizikuoja likti apgauti, kai rinkiminiai pažadai taip niekada ir netaps realiais darbais“, – įsitikinęs B. Ivanovas.
Politologo teigimu, vis gi daugiausiai įtakos rinkimų rezultatams padaro ne partijų programos, nuostatos ar realūs darbai, o pasirinkta taktika ir komunikacija. Jo teigimu, manipuliuoti visuomene yra labai paparasta. „Yra parašyta daugybė vadovėlių, sukurta aibė technologijų ir propogandinių schemų. Ir jos sėkmingai naudojamos ir Lietuvoje“, – sako jis.
Antravertus, technologiškai rinkimus laimėjusi politinė jėga paprastai nebūna tvari, todėl ne tokie patiklūs ir linkę naujienomis žavėtis rinkėjai, tradiciškai renkasi balsuoti už tuos, kurie yra ne pirmos dienos žaidėjai. B. Ivanovo įsitikinimu, šiemet Seimo rinkimų nugalėtojai laimės apylyge balsų persvara – tarp Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ir Lietuvos socialdemokratų partijos užtikrintai įsiterps Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis visiems netikėtai pelnys kiek daugiau balsų, nei prognozuota. O iš esmės rinkimų rezultatai spręsis antrajme ture, kuomet dėl lemiamų vietų ir teisės formuoti valdančiąją koaliciją susigrums į antrąjį turą patekę kandidatai vienmandatėse apygardose.
