Kaunas pelnytai laikomas technokratiniu miestu, o kauniečiai kartais nusipelno ir miesčionių epiteto. Tačiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos populiarumas Lietuvoje rodo, kad ir miestų gyventojams nesvetima kaimo kultūra ir paprastos, bet žmogiškos vertybės, kurias deklaruoja ši politinė jėga.
Iki rinkimų likus vos penkioms dienoms VDU politologas Bernaras Ivanovas drauge su „Kas vyksta Kaune“ analizuoja staigų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos iškilimą ir jų galimybes pelnyti Kauno rinkėjų palankumą.
Kol du pešasi, trečias laimi
Pasak politologo B. Ivanovo, kuomet E. Masiulio rankose laikoma dėžutė nuo degtinės butelio, pilna stambių eurų kupiūrų, į kampą pastatė sparčiai kylančią jaunąją dešiniųjų politinių jėgų žvaigždę – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį, Lietuvos politiniame žvaigždyne iš esmės liko dvi dominuojančios ir nuolat konkuruojančios planetos – sesės dvynės – socialdemokratai ir krikščionys demokratai.
„Didelių skirtumų tarp šių partijų nematau, jos abi kilusios iš tos panašios materijos, tačiau tradiciškai yra konkurentės ir tai, kaip Lietuvos politinės situacijos duotybė“, – įsitikinęs politologas. Jo vertinimu, kol dvi partijos pešasi tarpusavyje, atsiranda trečioji – neutrali, kuri tose peštynėse turi galimybę iškilti. Taip nutiko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, kuri nesivėlė į šių didžiųjų partijų tarpusavio rietenas, o ramiai, partijos pirmininko vaidmenyje, dėliojo savo strategiją ir žaidimo taktiką bei „užtekėjo“ orbitoje lygiaverčiu ryškumu.
B. Ivanovas sako, kad patyręs politikas Ramūnas Karbauskis, šios sąjungos vadovas, yra retas Lietuvos politikas, mokėjęs taip kantriai išlaukti savosios šlovės valandos.
„Jis kaip koks daoizmo pasekėjas ramiai sėdėjo ant upės kranto ir laukė, kol praplauks priešo lavonas, bet nutiko taip, kad pro šalį plaukė Skvernelis ir buvo sėkmingai jo pačiuptas už skverno“, – ironizuoja B. Ivanovas. Politologo teigimu, išgriebti S. Skvernelį iš politinės srovės magėjo ir kitoms partijoms, tačiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga tikriausiai pasiūlė tai, ko labiausiai reikėjo būtent šiam politikui. Labai gali būti, kad tai buvo partinė nepriklausomybė. S. Skverneliui nebuvo kelta sąlyga įstoti į šią sąjungą ir jis partijos sąraše tapo pirmuoju asmeniu, net nebūdamas jos nariu.
Savarankiški ir neatsakingi
Politologo įsitikinimu, praktika, kuomet partijų sąrašuose dalyvauja ne partiniai asmenys nėra gera, nes šie žmonės neprisiima atsakomybės už tokių partijų veiklą. Jie dalyvauja savarankiškai, tokiais ir išlieka. O rinkėjas tarsi apgaunamas, nes balsavo už konkrečios partijos programą, jos idėjas, vertybes. Tačiau, jei susiklosto taip, kad pažadai liko neįgyvendinti, arba dar blogiau – partija susikompromituoja, nebelieka, kas prisiimtų atsakomybę. Savarankiški jos nariai tiesiog išsivaikšto, iš kur buvo atėję.
B. Ivanovas turi, kaip atremti ir teiginį, kad Lietuvos rinkėjai pavargę nuo partijų rietenų, žmonės nori pasitikėti konkrečiais žmonėmis, o ne partijomis, ką ir siūlo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, surinkusi ekspertų komandą, kuri būtų pajėgi dirbti Vyriausybėje, vadovauti ministerijoms ir įvariems komitetams. „Ši retorika populiari nuo tarpukario laikų. Tuo metu taip pat buvo madinga teigti, kad mes ne partija, mes – tikri lietuviai. Teigta, kad partijos yra skaldytojos, o štai mes – už vieningą valstybę“, – žaliųjų valstiečių nuoširdumu linkęs abejoti B. Ivanovas.
Kauno rinkėjams – mažai pažįstami veidai
B. Ivanovo teigimu, nereiktų stebėtis, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Kauno rinkėjams vienmandatėse apygardose siūlo rinktis iš ne itin gerai pažįstamų visuomenės veikėjų ar iš kitų partijų perviliotų žymių politikų. „R. Karbauskiui pilnai pakanka ir vienos ryškios žvaigždės – S. Skvernelio, kurio nuomonės jam teks paisyti. Visi kiti surinkti žmonės, jei pateks į Seimą ar pelnys postus, bus dėkingi vykdytojai, ne daugiau“, – atvirai kloja politologas.
Pasirinkęs kandidatuoti Kauno Šilainių apygardoje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis savo pavardę įrašė antrąją partijos sąraše, todėl akivaizdu, kad visais atvejais į Seimą jis tikrai pateks. Tačiau, ko būtų verta politinė kova, jei ne savimeilė laimėti prieš realiausius varžovus ir konkurentus – dviejų didžiųjų partijų atstovus – socialdemokratę Birutę Vėsaitę ir patyrusį politiką, taip pat buvusį socialdemokratą, dabartinį krikščionį demokratą Rimantą Joną Dagį. Tikėtina, kad su vienu iš jų R. Karbauskis susigrums antrąjame rinkimų rate.
Taip pat neabejotinai Seime pamatysime psichiatrą prof. Aurelijų Verygą, argumentuotai ir užtikrintai „nešantį“ blaivybės idėją, jis kandidatuoja Panemunės apygardoje, o partijos sąraše užima penktąją vietą. Tikėtina, kad į Seimą, net ir nelaimėjęs vienmandatėje apygardoje, pateks ir Kauno raj. Raudondvario apygardos kandidatas, partijos pirmininko pavaduotojas, agronomas prof. Viktoras Pranckietis (sąrašo Nr. 6). Šiek tiek mažiau galimybių tapti Lietuvos politikos elito atstovais turės antrojo ir trečiojo dešimtuko žaidėjai, tačiau partijos narių reitingavimo sistema gali palankiai susiklostyti tiek visuomeninio judėjimo „Vieningas Kaunas“ nariui, sveikos gyvensenos propaguotojui Gediminui Vasiliauskui (sąrašo Nr. 17), kadidatuojančiam Petrašiūnuose, tiek ir politikos ekspertui doc. dr. Mindaugui Puidokui (sąrašo Nr. 22), iškeltam Aleksote–Vilijampolėje. Šių politikos naujokų galimybėmis laimėti vienmandatėse apygardose, įvertinus gana stiprius pagrindinių partijų atstovus, B. Ivanovas linkęs abejoti. „Į antrąjį turą be R. Karbauskio Kaune dar kažkas iš žaliųjų valstiečių gali patekti“, – mano jis.
Laukti, ką apie šią ryškiai sužibusią politinę jėgą ir jos lyderį mano Kaunas, liko ne tiek ir daug – rinkimai į Lietuvos Seimą vyks šį sekmadienį, spalio 9 dieną.
