Į portalo „Kas vyksta Kaune“ redakciją parašė jauna kaunietė, kuri norėjo padėkoti nepažįstamiesiems, kurie padėjo jai praradus sąmonę viešajame transporte.
„Kraujo donorystė kilnus, nuoširdus gestas. Kraujas kitam gali padėti išgelbėti gyvybę. Paskutinius kelerius metus galvojau apie tai. Aš turiu kraujo užtektinai, bet gal kažkam jo reikia tam, jog gyventų?
Sulaukiau pilnametystes, nužingsniavau į Nacionalinį kraujo centrą. Savijauta buvo puiki, atliko tyrimus, buvo sutvarkyti visi formalumai ir štai galiu paaukoti kraujo, nuostabus jausmas.
Įsitaisiau ant patogaus gulto su arbata ir užkandžiais, stebėjau kaip kraujo „maiše” vis daugėja. Personalas buvo nuostabus ir linksmas, tad laikas neprailgo. Po procedūros jaučiausi taip pat puikiai kaip ir prieš ją. Dar truputį pasėdėjau, pasivaišinau, be abejonės gavau dovanų ir nemažindama tempo žingsniavau ir autobusų stotelę.
Įlipusi į autobusą, nuvažiavau iki Kauno pilies kur planavau persėsti į 39 autobusą. Ir štai jis atvažiavo. Įlipau, savijauta vis dar buvo gera, žmonių pilnas autobusas, tvanku ir nėra laisvos vietos prisėsti.
Staiga aptemo akyse ir praradau sąmonę. Nieko neprisimenu , jokio jausmo. Atsipeikėju, aš autobuse sukniubusi ant kelių. Negaliu pajudinti nei rankų, nei kojų. Atsimerkti bandau, bet neišeina, liežuvio taip pat nejudinu, tik giliai kvėpuoju. Girdėjau tik žmonių balsus, autobuso vairuotoją skambinantį greitajai pagalbai ir tai, kad esu Jurbarko gatvėje. Mane pakėlė, pasodino, bet man negerėjo, tuomet jaunuolis (iš balso supratau) išnešė mane į lauką ant suoliuko ir paguldė.
Pradėjau tarpais atmerkti akis. Manim rūpinosi nepažįstama moteris ir jaunuolis kurių veidų neįžiūrėjau. Tai nuostabūs žmonės, kurie buvo tada kai man jų reikėjo, reikėjo jų rūpesčio. Atvažiavo greitoji medicinos pagalba, atsipeikėjau tik priimamajame, bet vis dar sunkiai kalbėjau ir judinau rankas. Man buvo baisu, aš verkiau. Buvo atlikti tyrimai, lašinamos lašelinės. Po 5 valandų man atsigavus ir tyrimams esant geriems medikai išleido namo. Norėčiau padėkoti nepažįstamiems už rūpesti, o ypač tai moteriai ir vaikinui, AČIŪ Jums. Jūs mano angelai“, – už pagalbą dėkojo mergina.
Nacionalinis kraujo centras primena, jog davus kraujo venos dūrio vietoje uždedamas sterilus spaudžiamasis tvarstis, kurio negalima nuimti 2 valandas, jo negalima drėkinti. Kraujo davęs donoras turi pailsėti nuo 10 iki 15 minučių. Labai retai dėl jaudulio prieš procedūrą, adatos dūrio baimės, nepailsėjus ar nepavalgius kraujo davimo metu ar po procedūros gali svaigti galva, išpilti prakaitas ar pasidaryti silpna.
Jei pajutote nors vieną iš šių simptomų, nedelsdami pasakykite tai kraujo centro specialistams. Jie pasirengę Jums padėti. Kraujo davimo dieną patariama nesportuoti, nedirbti fizinio darbo. Davus kraujo rekomenduojama daugiau nei įprastai vartoti skysčių, valgyti lengvą maistą, nepatariama gerti stipraus alkoholio.