Sekmadienį, popiet, Kauno Rotušės aikštėje išsirikiavo tūkstantinė minia, norinti atkreipti dėmesį į moterų sergamumą krūties vėžiu. Davus startą, ji pasklido Senamiesčio gatvėmis.
Rožiniais marškinėliais, perukais, kaspinais, akiniais, o vyrai ir barzdomis – pasipuošę bėgikai iš visos šalies dalyvavo paramos bėgime „Pink run”. Dar nespėjusieji tapti rožiniais – buvo kviečiami į „Barzdų dažyklą”, kur vyrams buvo dažomos barzdos, o moterims ant galvos išpurškiamas rausvos širdelės – akcijos palaikymo simbolis.
Daugiau kaip tūkstantis dalyvių galėjo rinktis iš dviejų trasų: 5 arba 10 kilometrų. Bėgo visi: vaikai, suaugusieji, senjorai, sergančios krūties vėžiu ir jau pasveikusios moterys, taip pat žmonės su negalia – kojos protezu, bėgo net keli šunys su šeimininkais. Visas Senamiestis trumpam susivienijo pasakyti moterims svarbią žinią, išreikštą renginio šūkiuose: „Moterys, rūpinkitės savimi, mes jus mylime!”
Renginio tikslas – bėgimu išreikšti palaikymą ir meilę savo artimiausioms moterims: mamai, dukrai, seseriai, žmonai ar geriausiai draugei. Bėgimo metu buvo renkama parama šia liga sirgusių ir sėkmingai pasveikusių moterų reabilitacijai sanatorijoje, iš viso surinkta 3 tūkst. eurų.
Po varžybų visi buvo raginami užrašyti linkėjimą ant savo bėgimo apyrankės ir pakabinti ją ant specialaus stendo, kuris vėliau bus vežamas į gydymo įstaigas, kaip palaikymo simbolis su šia liga kovojančioms moterims. Stendas netruko pasipildyti linkėjimais stiprybės, sveikatos, ištvermės, artimųjų meilės bei frazėmis: „Mums jūsų reikia”, „Įrodyk, kokia stipri esi”, „Greitai pasveik”.
Pirmi atbėgo vyrai
Paramos bėgimą šįmet palaikė ir profesionalūs sportininkai: olimpiečiai Remigijus Kančys, Valdas Dopolskas ir Vaida Žūsinaitė.
Kaip ir buvo galima nuspėti, jie pasiekė gerų rezultatų. Penkių kilometrų trasoje pirmas atbėgo R. Kančys, jis trasą įveikė per 15:06,3 min.
Iškart po finišo jis atviravo, kad sunku nebuvo, akciją palaiko jau trečius metus ir visad laimi. „Savo dalyvavimu noriu atkreipti dėmesį į moterų problemą. Tokiuose renginiuose visi tarsi suremiame pečius, vardan moterų gerovės, juk svarbiausia paraginti jas kuo dažniau tikrintis ar neserga krūties vėžiu. Tikiu, kad po šiandieninės akcijos, ateis pasitikrinti daugybė moterų”, – sakė R. Kančys.
Dešimties kilometrų trasoje pirmavo vilnietis olimpietis Valdas Dopolskas, atbėgęs per 31:26,8 min.
„Noriu suteikti moterims motyvacijos būti stiprioms, drąsinu jas. Aišku, sunku net įsivaizduoti, ką sergančiosioms tenka išgyventi, ypač po didesnių vėžio stadijų… Visoms joms linkiu stiprybės ir tikėti, tikėjimas išveda iš didžiausios tamsos”, – teigė V. Dopolskas.
Ragina nedelsti
Abiejose trasose bėgęs renginio organizatorius Algirdas Pukis pasakojo, kad Senamiesčio gatvės, trečius metus iš eilės vykstančiam bėgimui pasirinktos neatsitiktinai – siekta, kad kuo daugiau žmonių išbėgtų į miestą pasipuošę rožine spalva, pasaulyje sutartinai naudojama krūties vėžiui atspindėti, ir atkreiptų dėmesį į šią opią problemą.
„Tikslas, kad moterų kuo mažiau sirgtų, juk per metus šią diagnozę išgirsta 1,5 tūkst. moterų. I krūties vėžio stadijoje išgyvenimo galimybė labai didelė, o IV stadijoje, deja, jau kone dešimt kartų mažesnė. Kviečiu moteris nebijoti, o kartu, kad jas padrąsintų mylintys vyrai – nueiti ir pasitikrinti, jei laiku pastebėsite – pasveiksite”, – ragino A. Pukis.
Jis džiaugėsi, kad moterys bėgime sudarė apie 65 proc., jo manymu, tai retas atvejis Lietuvoje, mat daugiausiai šalyje yra bėgikų vyrų.
Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius, į bėgimą atlydėjęs dukrą, atkreipė dėmesį, kad visame vakarų pasaulyje, išsivysčiusiose šalyse, tarp jų Japonijoje, – moterys serga vėžiu.
Lietuvoje ligų sąraše pirmauja širdies ir kraujagyslių ligos, tačiau, pasak pašnekovo, krūties vėžio mąstai nemažėja. „Problema, kad liga laiku nediagnozuojama, tad bėgimo esmė – skatinti moteris domėtis savo sveikata. Moterys ir vyrai turi atkreipti didesnį dėmesį į savo sveikatą. Nereikia laukti, kol ištinka infarktas ar IV vėžio stadija, kai medikai nelabai gali padėti. Reikia tikrintis reguliariai ir, darbų sūkuryje, spėti atsigręžti į save”, – sakė prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius.
Palaiko žinomos moterys
Tarp dalyvių buvo galima išvysti ir žinomų moterų, palaikančių idėją: Jurgita Kiguolė, Danutė Skudžinskaitė, Ingrida Kazlauskaitė ir Rūta Elžbieta Mazurkevičiūtė – visos jos pasakojo jau buvusios susidūrusios su vėžiu, mat turi sirgusių artimųjų, draugų, bičiulių.
„Stipriai palaikome šią iniciatyvą, juk nei viena moteris nėra nuo to apsaugota. Privalome susitelkti ir atkreipti į tai visuomenės dėmesį. Mano draugė sirgo krūties vėžiu, jai atliko mastektomiją, sunku apie tai kalbėti, bet reikia. Reikia šviesti, paraginti ir padrąsinti”, – kalbėjo D. Skudžinskaitė.
R. E. Mazurkevičiūtė bėgimu, tarsi, atidavė pagarbą savo močiutei, kuri sirgo krūties vėžiu ir dėl ligos iškeliavo.
„Krūties vėžys man artimas – sirgo močiutė, deja, ji išėjo… Skaudu, tad dar aktyviau norisi paraginti moteris labiau rūpintis savo sveikata, kad tą padaryti jas skatintų ir vyrai. Juk būna nežmoniškai skaudu, kai dėl uždelsimo ar žiūrėjimo į sveikatą pro pirštus – vieną dieną netenkame brangių žmonių. Sąlygas pasitikrinti turime, tik moterims trūksta iniciatyvos”, – pastebėjo R. E. Mazurkevičiūtė.
