Portalas „Kas vyksta Kaune“ tęsia straipsnių ciklą, kuriame pateikiamos svarbios XX amžiuje tą dieną spaudoje paskelbtos naujienos (kalba netaisyta), kurias pavyko išsaugoti Architektūros ir Urbanistikos tyrimų centro komandai. Rugsėjo 30-ąją 1936-aisiais „Lietuvos aidas“ rašė apie įdomią miesto gatvių „dekoratorę“.
„Jau kuris laikas, kaip kauniečiai mato skersgatviuose ir aikštėse ant grindinio arba lygios žemės, išrašytus baltus gėlių ornamentus, kartais ir su žodžiais. Dažnas nusistebi galvodamas, kas tai galėtų daryti ir kuriuo tikslu, ypač kai įsitikina, kad ornamentai yra labai trumpalaikiai. Pagražinimai, nors ir neįvairūs, bet labai vykusiai padaryti. Susideda jie iš gėlių, daugiausia lelijų ir įvairių žiedų. Pasirodo, tuo būdu miesto skverus ornamentuoja Teresė Karaškaitė, kilusi iš Vilkaviškio apskr.. Menina ji Kauną iš pat ryto, kuomet gatvėse netaip daug žmonių. Vėliau ji savo darbo negalinti tęsti, nes aplink susirenka didelis smalsuolių būrys, kuris kliudo judėjimą gatve.
Kaune ji gyvenanti nuo pavasario. Piešia ji greit ir vykusiai, t.y. nepiešia, bet smulkiu smėleliu barsto ornamento kontūrus. Piešti jos niekas nemokęs. Tą gabumą ji pastebėjusi persirgus sunkią ligą. Šiaip ji yra raštinga. Smėlį ornamentams imanti iš Neries, už Vilijampolės, nes kitur tokio smėlio nesą. Valgyti ji normaliai, kaip visi žmonės, negalinti, nes labai greit tunkanti. Gyvena pusbadžiu. Pragyvenimą pelnosi iš ornamentų barstymo. Jei kuris žiūrovų, susižavėjęs jos menišku darbu, numeta centą, kitą, tai ir visos pajamos. Miesto savivaldybė taip pat davusi 10 litų.
Iš išvaizdos ši dekoratorė yra vidutinio ūgio, stambaus kūno sudėjimo, pilno ir rimto veido, neblogai apsirengusi.“
