Suteikti pirmąją pagalbą gali būti smagu: darant širdies masažą – reikia dainuoti „Ant kalno mūrai” arba Bee Gees dainos „Stayin’ Alive” (išgyvenk) priedainį.
[galerija kiek=”12″]
Tokį orientyrą davė renginio „Pirmosios pagalbos sąspietis” specialistai, antradienio popietę į Miesto sodą sukvietę visuomenę mokytis teikti pirmosios medicinos pagalbos.
Gaivinti be sustojimo
Pasak renginio atstovės LSMU studentų Skubios medicinos pagalbos būrelio pirmininkės Gretos Kraujalytės, dažnai pamirštama, kokiu dažniu reikia daryti širdies masažą nekvėpuojančiam asmeniui, tad puikus priminimas tam – dvi gerai žinomos dainos: lietuvių liaudies „Ant kalno mūrai” ir grupės Bee Gees „Stayin’ Alive” priedainis.
„Būtent šių dainų ritmu, ties kiekvienu skiemeniu būtina paspausti vidury krūtinės ant krūtinkaulio esantį plotą. Veiksmą reikia daryti vieną ranką uždėjus ant kitos ir užgriuvus svoriu ant ligonio, nes nuo paspaudimų efektyvumo priklauso, kiek kraujo pateks į smegenis. Be to, gaivinti reikia be sustojimo, kol atvyks medikai. Paspaudimų reikia padaryti 100-120 per minutę”, – aiškino G. Kraujalytė.
Pavyzdys – Vokietija
Renginį su LSMU Skubios medicinos būrelio gydytojais rezidentais ir būrelio studentais organizavęs Lietuvos samariečių draugijos Kauno skyriaus atstovas Artūras Stoškus teigė, kad daugiausiai dėmesio reikia skirti vaikams, kurie ateity galės padėti suaugusiesiems.
Pasak jo, šiandien Kaune trūksta mokėjimo, kaip taisyklingai suteikti pirmąją pagalbą: „Neseniai vienas pacientas gulėjo ant žemės ištiktas širdies smūgio, niekas nepriėjo ir nepadėjo, delsė, o greitoji atvyko po 6 minučių ir padėti jau nebegalėjo. 6 minutės laikas, kada žūsta smegenys. Jei tas minutes darai širdies masažą be sustojimo – gali išgelbėti gyvybę, o jei dar yra išorinis defibriliatorius šalia – išvis puiku”, – sakė A. Stoškus.
Jis teigė, kad užsienyje bene visi moka suteikti pirmąją pagalbą, pavyzdys – Vokietija, kurioje žmogus negali apdrausti sveikatos, jei nemoka pirmosios pagalbos, tad iš pradžių turi lankyti specialius 18-40 val. trunkančius kursus. „Deja, Lietuvoje tokios privalomos tvarkos kol kas nėra”, – apgailestavo A. Stoškus.
Netinkamai suteikus – padaroma žala
Pasak A. Stoškaus, suteikiant pirmąją pagalbą galima ir pakenkti, jei ji daroma netaisyklingai: „Tarkim, iškrito iš didesnio aukščio žmogus ir jam prasidėjo vidinis kraujavimas, o nemokantys suteikti pagalbos – pakelia jį ir neša į ketvirtąjį namo aukštą – nuprausti. Nėra logikos, juk iškritusio asmens išvis negalima judinti!”, – akcentavo A. Stoškus.
LSMU Skubiosios medicinos pagalbos gydytojas rezidentas Mindaugas Deksnys susirinkusiesiems aiškino, kaip atpažinti insultą, kuris, pasak jo, tikrai nėra toks sudėtingas, kaip „raketų mokslas”. Jis akcentavo, kad žmogus patyręs insultą, per 1 sekundę netenka 30 tūkst. neuronų, kurių praradimas gali padaryti negrįžtamą poveikį smegenims.
„Insulto atpažinimas susideda iš keturių dalių: pirmiausiai tikrinama veido simetrija, jei kreivos lūpos ar iš burnos bėga seilės – reikia sunerimti. Antras požymis – jei paprašius pakelti rankas, jis negeba to padaryti. Trečias požymis – jei paklausus, neatsako, kas jam nutiko, kalba nerišliai arba apie „orą ir bites” – tai insulto simptomas. Paskutinis dalykas – pasižymėti, kada įvyko insultas. Pastebėjus bent vieną simptomą būtina iškart skambinti 033″, – aiškino M. Deksnys.
Jis stebėjosi, kad dalis žmonių net patys nesiorientuoja, kad juos ištiko insultas: „Buvo atvejis, kai žmogus ištiktas insulto, atvyko į ligoninę tik praėjus parai laiko ir teisinosi paprastai: „Maniau, kad praeis.” – Tačiau taip nesergint savo sveikatos – galima ne tik pakenkti smegenims, bet ir iškeliauti amžinybėn”, – siūlė susimąstyti medikas.
Lietuviai bijo padėti
Renginio atstovai pastebėjo, kad nors ir moka, dalis lietuvių bijo pradėti gelbėti žmogų, delsia ir greitąją pagalbą iškviesti.
G. Kraujalytė aiškino, kad gaivinti žmogų reikia skubėti iškart, vos pastebi jį sukniubusį ar gulintį ant žemės ir nesiorientuojantį. Tuomet reikia paklausti garsiai, kas žmogui atsitiko, patikrini kvėpavimą, jei jo nėra – pradėti širdies masažą.
„Defibriliatorius irgi pasitarnauja, jei sustoja širdis, jis atstato taisyklingą ritmą. Aparatas taip pat nurodo, kokiu dažniu daryti paspaudimus ligoniui. Būtina visiems mokėti ne tik teikti pirmąją pagalbą, bet ir naudotis defibriliatoriais. Tai paprasta, jei moki įjungti televizorių, mokėsi pajungti ir defibriliatorių”, – sakė G. Kraujalytė.
