Pirmadienį Lietuvoje atidaryta pirmoji reabilitacijos ligoninė, esanti nekurortinėje zonoje – Kulautuvos reabilitacijos ligoninė.
Ši įstaiga yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų filialas. Statyta dešimt metų, veikti pradėjusi nuo birželio – šiandien ji atidaryta oficialiai.
Rekonstrukcijos ir statybų darbai pradėti 2005 metais, 4300 kv. m ploto ligoninėje atlikta renovacija už 4,34 mln. eurų iš Valstybės investicijų programos lėšų. Moderniausiai šalyje medicininei įrangai įsigyti vyriausybė skyrė 1 mln. eurų.
Vienu metu čia galima gydyti 90 ligonių, sergančių širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemos ligomis, taip pat tuos, kurie turėjo kardiochirurgines, neurochirurgines operacijas. Ligoninėje dirba šimto žmonių komanda.
Ligoninėje atliekamos įvairios gydymo procedūros: individualizuota kineziterapija, hidroterapija, ergoterapija, užimtumo terapija, logoterapija, relaksacijos užsiėmimai, gydomasis masažas, fizioterapija, teikiamos psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijos ir kt.
Trys Lietuvoje
Kulautuvos reabilitacijos ligoninės direktorius doc. dr. Raimondas Kubilius aiškino, kad III lygio paslaugas teikianti ligoninė, kaip ši, gydo sudėtingiausius pacientus, nukreipiamus tik į tam tikrus kvalifikacinius reikalavimus atitinkančias gydymo įstaigas.
„Šiuo metu III lygio paslaugas Lietuvoje teikia tik Santariškių klinikos Vilniuje, Palangos reabilitacijos ligoninė ir LSMU Kauno klinikos. Pagal II lygio paslaugas, kurios skiriamos ne tokiems sudėtingiems pacientams, konkuruosime su Druskininkais, Vakarų Lietuva. Pacientas pats gali rinktis, kur važiuoti gydytis”, – sakė doc. dr. Raimondas Kubilius.
Pranašesnė, nes arti Klinikų
Atidarymo ceremonijoje lankęsis LSMU rektorius, prof., habil. dr. Remigijus Žaliūnas akcentavo, kad Kulautuvos reabilitacijos ligoninė, už kitas, esančias Lietuvoje, bus pranašesnė, nes yra netoli LSMU Kauno klinikų:
„Modernios įrangos, profesionalių medikų yra ir kitose reabilitacijos ligoninėse, tačiau arti Kauno klinikų – tik ši. Jei ligonis čia patirtų miokardo infarktą ar insultą, kurie linkę kartotis, pacientą būtų galima skubiai nugabenti į Kauno klinikas. Užtruktų apie pusvalandį ir gyvybė – išgelbėta. Tačiau, jei pablogėjimas įvyktų kitoje reabilitacijos vietoje, tarkim, Druskininkuose – į Vilnių ar Kauną ligonį gabenti užtruktų mažiausiai dvi valandas. Per tiek laiko širdies raumuo žūsta ir pacientui padėti jau nebegalima”, – aiškino prof. habil. dr. R. Žaliūnas.
Jam pritarė ir Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius, pabrėžęs, kad pacientai po miokardo infarkto ar insulto, turi būti tikri, kad jei reabilitacijos metu liga pablogės – jie galės skubiai grįžti į Kauno klinikas. „Pirmas mėnesis po infarkto – lemtingas, tad būtina save pasergėti”, – pridūrė prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius.
Širdies smūgis – vos sulaukus 20 metų
LSMU rektorius atkreipė dėmesį, kad net 55 proc. mirčių Lietuvoje priežastis – širdies smūgis (ūmus miokardo infarktas), lyginant su Europos vidurkiu, šia liga lietuviai serga dvigubai dažniau, nei statistinis europietis.
Be to, ši liga ištinka įvairiausio amžiaus žmones. Jauniausias prof. habil. dr. R. Žaliūno žinomas pacientas, kuris gydėsi nuo širdies smūgio – vos sulaukęs dvidešimties, o šiuo metu Kauno klinikose gydosi 30 m. pacientas.
„Tai nėra vyresniųjų liga, kaip dažnai klaidingai manoma, miokardo infarktu dažnai suserga turintieji rizikos veiksnių: kurie rūko, turi antsvorį, padidėjusį kraujospūdį, serga cukriniu diabetu ar turi genetinį pagrindą”, – dėstė prof. habil. dr. R. Žaliūnas.
Jis užsiminė, kad ne išimtis praeitą savaitę išėjusio filosofo prof. Leonido Donskio atvejis: „Neretai pasitaiko, kad pirmas ligos simptomas, ypač vyrams, būna – staigi mirtis arba širdies smūgis. Žmogus iki tol gali niekuo nesiskųsti, tačiau, jei nuolat tikrinsis profilaktiškai – užbėgs ligai už akių”, – aiškino LSMU rektorius.
Jis akcentavo, kad kiekvienam žmogui būtina mokėti suteikti pirmąją medicinos pagalbą. Šiuo atveju – atlikti širdies masažą. „Suteikti pirmąją pagalbą turi mokėti kiekvienas šeimos narys. Kartais užtenka kelių krūtinės paspaudimų – ir žmogaus gyvybė jau išgelbėta”, – pabrėžė prof. habil. dr. R. Žaliūnas.
Pašnekovas aiškino, kad po širdies smūgio, būtina sužinoti savo naujus fizinius rodiklius: kada galima sportuoti, eiti į darbą, užsiimti seksualine veikla ir pan., šie rodikliai per dvi savaites nustatomi reabilitacijos ligoninėje.
Moderni įranga
Renginyje dalyvavę profesoriai ir docentai išskyrė Kulautuvos reabilitacijos ligoninės įrangos modernumą. Ligoninės direktorius doc. dr. Raimondas Kubilius pabrėžė, kad šios technikos ypatumas – individualizmas. „Išmani įranga kiekvienam nustato individualias fizines apkrovas.”
Naudojant įrangą, čia atliekami įvairūs tyrimai: elektrokardiograma, veloergometrija, echokardiografija, ėjimo mėginys, taip pat laboratoriniai hematologiniai, biocheminiai tyrimai.
Ekskursijos po ligoninę metu, aprodyta naujoji įranga: hidroterapijos palatoje gydoma vandeniu. Į baseiną gali patekti ir nevaikštantis žmogus, jį į vandenį nuleidžia speciali įranga. Vanduo baseine yra trijų lygių: iki 1,6 m, 1,8 m ir 2 m.
Kitame kabinete stovėsenos ir eisenos rodikliai nustatomi pagal animuotą miško ėjimo takelį „Zebris” – vienintelį tokį Lietuvoje. Juo pacientas eina minutę, o ekrane mato kliūtis, kurias su kojomis turi įveikti – atlikti kognityvines užduotis. Atidarymo metu pacientė žingsniavo 2,9 km/min. greičiu, ėjimo metu negalima užlipti ant virtualių akmenų, kelmų, lipti į balas.
Taip pat demonstruota žaidybinė, trijų lygių rankų mankštinimo sistema, skirta gydytis po insulto bei traumų. Rankomis reikia daryti specialius pratimus, matomus ekrane, taip, pasak medikų, užsimiršta skausmas, negalia, užlieja adrenalinas, džiaugsmas.
Relaksacijos kambaryje pasitinka spalvų, garso ir jutiminė terapija. Ant sienos kabo siūlai, kuriuos galima liesti, yra garso skydas, o kambarys mirguliuoja raminančiomis spalvomis. Po insulto čia besigydantys ligoniai, gali iš naujo mokytis spalvas, žodžius ir kt., seansas trunka apie 20 min.
Kitas prietaisas – svorį „panaikinanti” sistema, pacientas aprengiamas specialia apranga ir pakeliamas, tokiu būdu įranga, tarsi, panaikina 90 proc. kūno masės. Žmogus pasijunta lengvas ir gali eiti lengvais judesiais, tai itin svarbu aktyvinant judesius pacientams, turintiems judesio sutrikimų.
Siekia susigrąžinti kurorto statusą
Ne vienas ligoninės atidarymo šventėje apsilankęs pašnekovas paminėjo faktą, kad Kulautuva siekia kurorto statuso, tai, esą, turėtų paskatinti šios rajono vietos populiarumą.
Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius priminė, kad 1928-1929 m. ant Nemuno šlaito, netoli nuo šios ligoninės, buvo pradėti kurti centrai, skirti sveikatai grąžinti.
„Po karo Kulautuvoje veikė daugybė tuberkulioze sergančių ligonių gydymo padalinių. Šiandien miestelyje atidarytas universiteto lygio reabilitacijos centras su naujausiomis technologijomis. Žinoma, bus sunku konkuruoti su Druskininkais, Palanga, Birštonu, tačiau konkurenciją palengvina, kad turime geriausius specialistus, ne tik įrangą”, – pažymėjo prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius.
LR Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius teigė, kad visi dokumentai, dėl Kulautuvos patvirtinimo kurortine zona – sutvarkyti, šiuo metu vyksta derinimas. „Kulautuva tenkina kriterijus, tikimės, spalio pradžioje dokumentai pasieks vyriausybę ir netrukus miestelis susigrąžins kurortinį statusą, turėtą iki karo”, – teigė A. Butkevičius.
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas tikino, kad kryptingai einama link to, jog būtų atkurtas buvęs Kulautuvos kurorto statusas. „Kulautuva, Zapyškis, Kačerginė – pelnytai siekia kurorto statuso: čia vanduo, dviračių ir pėsčiųjų takai, paplūdimys, mineralinio vandens gręžinys. O svarbiausia, ko reikia kurortui – sveikatos paslaugos. Nuo šiandien jos tapo prieinamos ir čia, tad iki kurorto statuso belieka visai nedaug”, – įsitikinęs V. Makūnas.
