Automobilio techninė apžiūra (TA) ne vienam gali tapti galvos skausmu. Dėl to vis dar ieškoma pažįstamų, kurie padėtų už atlygį ją atlikti fiktyviai. Kiek dabar kainuoja tokia paslauga ir kaip „sukasi“ jos vykdytojai?
Pamatęs TV laidos reportažą apie techninių apžiūrų kontrolę į redakciją kreipėsi skaitytojas Vytas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinoma). Jis pasakojo daug metų dirbęs vienoje TA stotyje, tad matytas reportažas sukėlė daug abejonių.
Pašnekovo nuomone, TA stotyse vis dar klesti kyšininkavimas. Už tam tikrą sumą teigiami apžiūros rezultatai gali būti nupirkti, o kai kurie iš esmės tvarkingi automobiliai jos „nepraeina“, tik dėl to, kad bendri patikrų rezultatai nebūtų per geri ir nesukeltų įtarimų.
Vyriškis taip pat abejojo TA kontrolę vykdančios Valstybinė kelių transporto inspekcijos (VKTI) veiklos efektyvumu.
„Vos inspekcija išvažiuoja į patikrinimą, kiekviena TA stotis tai žino. Net kai vykdomi neplaniniai, patikrinimai, stotims tai būna žinoma. Vieni darbuotojai sužino ir iš karto perspėja kitus – vos inspektoriai kerta kokio nors rajono ribas, visų aplinkinių rajonų stočių darbuotojai jau būna pasiruošę ir laukia kontrolės“, – tikino pašnekovas.
Jo teigimu, tokiais atvejais, darbuotojų žargonu, TA atvažiuoja tik tokie „vargšai“, kurie tikrai nori sužinoti visus automobilio trūkumus – jokių pažįstamų, jokių tarpininkų automobilių.
„Vieną kartą prieš daugelį metų kalbėjau su kontrolės skyriaus vadovu. Sakau, juk neturi būti, kad jūs išvažiuojate ir visi jau žino, taip korupcija klesti. Baikite, sako, čia visa sistema korumpuota“, – prisiminė vyriškis.
Jis abejojo, kad kuris nors iš TA stočių darbuotojų susigundys 500 Eur paskatinimu už tai, kad įduotų nesąžiningą kolegą. Esą kaina už fiktyvią apžiūrą per pažįstamą anksčiau kainuodavo 50 – 100 Lt, o dabar – tiek pat tik eurais.
Darbuotojai tariasi tarpusavyje, kas kokio pažįstamo automobilį „apžiūrės“ ir atlygis už „tarpininkavimą“ yra kur kas didesnis nei žadamas paskatinimas už įdavimą.
„Pagalvokite: krovininis automobilis važiuoja į apžiūrą 20–30 km. Jeigu jo nepraeis dėl kokio stabilizatoriaus įvorių laisvumo, tada teks grįžti į autoservisą, vėl į pakartotinę apžiūrą. Patikėkite, lydintys mechanikai ir visa kita kainuoja, taigi, jie suinteresuoti, kad praeitų ir po to iš karto galėtų važiuoti „į reisą“. Tokiu atveju 100 Eur – ne pinigai“, – aiškino Vytas.
Anot jo, jeigu pasitaikydavo priekabesnis darbuotojas, tai krovininio automobilio savininkas nesiderėdamas iš karto siūlydavo ir didesnes sumas, kad tik iš karto praeitų TA.
„Tarkime, yra reikalavimai vilkiko dujų išmetimo sistemai – negali būti jokių virinimų, tvirtinimų, pakeitimų, turi būti taip, kaip numatyta Euro4 ar Euro5 standartuose. O jeigu jis kokį bakelį privirino, sutvirtino apsaugą, suvirino pradegusį vamzdį? Vilkiko išmetimo sistemos katalizatorius kainuoja dešimtimis tūkstančių. Taigi, kur kas pigiau sumokėti už apžiūrą, nei normaliai suremontuoti?“, – svarstė pašnekovas.
Kaip apgauti sistemą
Vyto nuomone, daugelis TA stočių darbuotojų yra korumpuoti, bendrauja su tarpininkais, kuriems nesunku rasti klientų, norinčių greitos TA už papildomą užmokestį. Kad nekeltų įtarimų, jie netikrina tų pačių transporto priemonių, o susikeičia pagal principą „tu patikrink mano, o aš tavo“.
Pašnekovas pripažino, kad jau kurį laiką TA stotyje nedirba. Tačiau esą turi pažįstamų ir buvusių bendradarbių, kurie esą pasakoja, kad viskas likę kaip anksčiau. Vytas teigė susigadinęs sveikatą ir buvo priverstas išeiti iš darbo, nes buvo principingas ir susipyko su vidaus kontrolės specialistais, kurie netgi keisdavo pirminius patikrinimų dokumentus.
„Ten toks požiūris, kad niekas neis ir nesiskųs, visi sėdės kaip pelės po šluota. Visais laikais atlyginimas nebuvo didelis bet „išėjus į liniją“ eilinę dieną daugelis parsinešdavo mažiausiai 200 – 300 Lt. Taigi, daug kas bijo, prarasi darbą ir aukso kasyklą“, – kalbėjo vyriškis.
Jis pripažino, kad dabartiniai TA centrų darbuotojai atsargūs, tačiau veikiančios prevencijos priemonės nėra efektyvios. Ir Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“ pasiūlyta naujovė – apžiūros fotografavimas nebus labai veiksmingas.
„Tavo rankose kompiuteris, kurį gali valdyti. Nėra taip, kad jame esantis rodiklis „atėjo ir nuėjo“ – viskas koreguojama. Pvz., tikrini galinius stabdžius, matai kad stabdo netolygiai, tačiau iš karto tai gali pakoreguoti su rankiniu stabdžiu – gali taip palaikyti, kad tolygumai neviršys leistinų ribų“, – aiškino buvęs TA centro darbuotojas.
Jo teigimu, seniausiai apžiūrose buvo naudojamos vaizdo kameros ir kitos priemonės, tačiau situacijos iš esmės tai nepakeitė.
Vis dėlto, esą jeigu kiekvienas tikrintojas vaikščiotų su vaizdo registratoriumi, maža vaizdo kamera, kuri viską fiksuotų ir kurios įrašą bet kada būtų galima peržiūrėti, o nustatyti kyšininkai būtų viešinami, galbūt pavyktų situaciją pakeisti.
Už pinigus – kas dešimtas?
VKTI viršininko pavaduotojas Romanas Vilčinskas paaiškino, kad pagal patvirtintą planą kiekvienas TA kontrolierius patikrinamas vidutiniškai du kartus per metus. Be to, vykdomi neplaniniai patikrinimai.
Anot pavaduotojo, pirmąjį šių metų pusmetį nubausti 38 kontrolieriai ir du įmonių vadovus. Jie nubausti už tai, kad atliko techninę apžiūrą, nenustatė didelių techninės būklės trūkumų ir išdavė teigiamą rezultatą. Panašiai kaip ir praėjusiais metais, apie 11–12 proc. apžiūrų atliekama pažeidžiant taisykles, dėl to taikomos sankcijos.
R. Vilčinskas nesistebėjo, kad apie VKTI pareigūnų vizitus TA darbuotojai žino iš anksto:
„Taip gali būti ir yra, žinome apie tai labai seniai. Mūsų automobiliai pažymėti, tad užtenka jiems pasirodyti viename ar kitame rajone ir TA kontrolieriai apie tai informuojami. Yra „geradarių“, draugų, žmonių, kurie pamatę praneša, nes iš to veikiausiai turi naudos. Kita vertus, jei mes tikriname, pvz., Utenos stotį, tai artimiausias stotis informuos jau TA darbuotojai“.
Anot pašnekovo, VKTI turi priemonių užbėgti tam už akių. Kaskart atliekant patikrinimą jungiamasi prie TA stoties sistemos ir stebima, koks kontrolierius, kokio automobilio apžiūrą atlieka. Įvertinę informaciją pareigūnai gali nuspręsti patikrinti kontrolierių.
„Tada sistemoje blokuojama rezultatų išdavimo kortelė, nors kontrolierius nežino apie tai. Jis toliau atlieka tikrinimą ir tik jį pabaigęs kompiuterio ekrane pamato pranešimą, kad VKTI iš naujo tikrins transporto priemonę, o jis nebegali atlikti jokių kitų veiksmų, atiduoti vairuotojui transporto priemonės registravimo dokumento. Ir kai abu šalia, per 5–7 min. prisistatome į apžiūrą ir atliekame tikrinimą“, – pasakojo R. Vilčinskas.
Jis svarstė, kad galbūt neblogai kai kontrolieriai žino, jog VKTI automobilis važinėja kažkur netoliese: „Ko gi mes siekiame – nubausti kontrolierių ar kad TA būtų atlikta kokybiškai? Kai kontrolieriai žino, kad esame šalia, jie savo darbą atlieka gerai“.
Pavaduotojas neatmetė galimybės, kad TA vis dar atliekama už papildomą atlygį, per pažįstamus. Tačiau nespėliojo, ar gali būti, kad tai kainuoja 50–100 Eur, nes tuo turėtų domėtis kitos institucijos.
„Naudodamiesi savo įgaliojimais bandome užkirsti tokią galimybę. Vis dėlto kadangi žmonės sukūrė vieną sistemą, manau, kad atsiranda būdų tą sistemą vienaip ar kitaip apeiti. Kai sužinome apie tai, ieškome sprendimų, kad tokių galimybių nebūtų“, – tikino pašnekovas.
Anot jo, parengtame Saugaus eismo įstatymo projekte numatyta, kad už nenustatytus didelius transporto priemonės techninės būklės trūkumus, kontrolieriai praras darbą. Be to, bus įteisintas TA filmavimas ir kt.: „Priemonės bus pakankamai griežtos, tikėsimės, kad tai duos geresnį rezultatą“.
Džiaugiasi karštąja linija
Asociacijos „Transeksta“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Glėbus tikino, kad kiekvienoje TA atliekančioje įmonėje veikia vidaus kontrolės sistema, be to ir asociacija kartais tikrina kontrolierių darbą.
„Aišku, diegiame naujas modernias sistemas, kurios leidžia analizuoti ir vertinti riziką, vykdyti tikslinius tikrinimus pagal duomenų analizę, taip pat atsitiktinius tikrinimus, yra įvairių galimybių“, – sakė jis.
Pavaduotojas neatsakė į klausimą, ar tiesa, kad TA stočių darbuotojai iš anksto žino apie būsimus VKTI tikrinimus: „Šito aš negalėčiau pakomentuoti, galbūt inspekcija galėtų atsakyti į tuos klausimus, ji atlieka tikrinimus ir turi rezultatus“.
Anot pavaduotojo, asociacijos tikslas yra diegti technologijas, bendradarbiauti su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), netoleruoti jokių nusikalstamos veikos apraiškų. Asociacija turi ir karštąją telefono liniją, diegia informacines, vaizdo stebėjimo sistemas it kt.
„Valdytojams paaiškinimai, kaip elgtis jeigu jie susiduria su korupcijos apraiškomis, jeigu norėdamas pinigų kontrolierius jų bando prašyti daro įtaką klientams. Valdytojai taip pat informuojami, kaip bus elgiamasi, jeigu jie siūlys kontrolieriams kyšius, – aiškino jis.
Pavaduotojas nespėliojo, kiek asociacijai priklausančiose TA įmonėse paplitęs papirkinėjimas. Tačiau esą daroma viskas, kad jo nebūtų ir pokyčiai, jo manymu, jau matomi.
Daugiau skaitykite čia.
