Antradienį Žaliakalnio progimnazijoje atidaryta nauja išmanioji „Šiuolaikinės mokymo(si) aplinkos“ klasė, jau vienuolikta Kaune. Čia galės mokytis 2-6 klasių moksleiviai. Tądien čia išbandytos elektroninės pratybos ir išmanieji pieštukai.
Projekto atstovai teigia, kad ši klasė yra pavyzdys kitoms Lietuvos mokykloms, norinčioms produktyviai įtraukti šiuolaikines technologijas į vaikų ugdymą.
Lietuvių kurtos „Šiuolaikinės mokymo(si) aplinkos“ klasės paketą sudaro išmanioji lenta, 30 planšetinių „Hewlett-Packard“ (HP) kompiuterių, HP wifi tinklo įranga, ir HP stacionarus kompiuteris mokytojui su klasės valdymo programine įranga, „Microsoft“ programinė įranga, „TAMO grupės“ elektroninis mokymo(si) turinys ir e.dienynas bei visa tai apjungiantis spartus belaidis „Teo“ internetas.
Daugiausiai išmaniųjų klasių – Kaune
Žaliakalnio progimnazijos direktorius Ričardas Janauskas džiaugėsi, kad ši įstaiga tapo vienuolikta Kaune, kurioje įrengta išmanioji klasė: „Joks kitas Lietuvos miestas neturi tiek išmaniųjų klasių, tad galime didžiuotis”, – sakė pašnekovas.
Kauno miesto mero patarėjas švietimo ir sveikatos apsaugos klausimams Dainius Pavalkis pažymėjo, kad Kaunas lyderiauja išmanumo srityje. „Šios išmaniosios klasės turėtų atsirasti kiekvienoje mokykloje, bent jau visose progimnazijose. Reikia žiūrėti į ateitį, kai didžioji dalis darbų bus susiję su kompiuteriu, programavimu. Kaunas juda link to, kad turėtų vieną stiprų universitetą, patenkantį į Europos 500-tuką, jame galėtų mokytis išmanioji karta”, – sakė D. Pavalkis.
Dešimties virtualiųjų klasių įrengimui Kauno miesto savivaldybė skyrė 120 tūkst. eurų. Šios klasės įrenginėjamos ugdymo įstaigose, kuriose yra didžiausias penktokų ir šeštokų skaičius.
Šiemet klasės įdiegtos Kauno Kazio Griniaus, Vinco Kudirkos, Tado Ivanausko, Žaliakalnio, Kauno technologijos universiteto Vaižganto, Jurgio Dobkevičiaus ir Simono Daukanto progimnazijose, Juozo Urbšio katalikiškoje vidurinėje mokykloje, Kauno humanitarinė pagrindinėje mokykloje bei Jono ir Petro Vileišių mokykloje-daugiafunkciniame centre.
Gerėja mokymosi rezultatai
Pasak projekto atstovų, Kauno Milikonių pagrindinėje mokykloje, kur prieš metus startavo pirma išmanioji klasė Lietuvoje – sėkmingai naudojamasi išmaniuoju mokymo būdu ir jau netruko pagerėti vaikų mokymosi rezultatai: lietuvių kalbos žinios – 8 procentais, gamtos ir žmogaus pažinimo – 10 proc., matematikos – 2 proc. Pagerėjo ir pusmečių įvertinimai: nuo 0,4 iki 0,6 balo.
Programą kūrusių „Teo“ ir „Omnitel“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius informavo, kad Žaliakalnio progminnazijos mokiniai pirmieji Lietuvoje pradės testuoti 2-4 klasėms sukurtas programas.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad planšetės mokymosi procesui suteikia žaidimo elementų, dėl to tampa lengviau įsisavinti medžiagą. „Žaidimai juk natūrali vaikų aplinka. Be to, naujoji karta imlesnė, vaikai greičiau, nei jų tėvai, išmoksta naudotis ir išmaniaisiais telefonais”, – sakė A. Šemeškevičius.
„Microsoft Lietuva“ švietimo projektų vadovė Ingrida Stankevičienė irgi pažymėjo pagerėjusius mokinių rezultatus: „Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykla naudoja šias planšetes per visas pamokas, kiek įmanoma daugiau. Pavasarį testą atliko grupė, kuri nuo 5 iki 8 klasės dirbo su planšetėmis, jų rezultatai – stipriai geresni. Technologijų niekas nepakeis, reikia galvoti, kaip jas prisijaukinti, be to, taupome gamtą – planšetėms nereikia popieriaus”, – kalbėjo I. Stankevičienė.
Remdamasi tyrimais ji teigė, kad leidžiant klasėje naudoti planšetinius kompiuterius su skaitmeniniais pieštukais, vaikai net 56 proc. dažniau piešia diagramas, įvairius simbolius, o tai padeda jiems pagerinti mokymosi rezultatus net iki 40 procentų.
I. Stankevičienė pažymėjo, kad britai išmaniąsias technologijas naudoja beveik visose mokyklose. „Britai propaguoja popierinių vadovėlių atsisakymą”, – pastebėjo specialistė.
„TAMO grupė“ elektroninės mokyklos ugdymo turinio vadovė Jūratė Mikulevičiūtė, remdamasi planšetėmis besinaudojančių mokyklų patirtimi pastebėjo, kad mokiniai patys pradėjo prašyti, jog užduotų daugiau namų darbų, po pamokų jie nepaleidžia mokytojo, teiraujasi apie užduotis, prašo papildomų.
Mokiniai planšetėse atlieka diagnostinius testus, kiekvienai temai pateikiamas mokomosios medžiagos bankas, sukurta atskira žaidybinė vertinimo sistema, kurios dėka didėja mokinių individualizuotas parengimas, koncentruojamasi į atskirus kiekvieno gebėjimus.
Kelia grėsmių
Pasak A. Šemeškevičiaus, kartu naujoji programa turi ir rizikos, nes planšetės visą laiką prijungtos prie interneto ryšio. „Vaikai gali prieiti prie netinkamo turinio, būti apgauti ir pan. Ši klasė padės suvokti vaikams gresiančius pavojus”, – teigė jis.
Žaliakalnio progimnazijos direktorius R. Janauskas taip pat pažymėjo galimas grėsmes: „Nors sako, kad kompiuteriai kenkia akims, bet sveikatai daugiau žalos padaro išmanieji telefonai, kuriais naudojamasi visą parą, o ne tik kelias valandas pamokų metu”, – pastebėjo R. Janauskas. Jis atkreipė dėmesį, kad tėvams sumažėjo išlaidų, nereikės pirkti popierinių pratybų, nes jos pateiktos elektroniniame variante.
Rinks savo zoologijos sodą
J. Mikulevičiūtės teigimu, pagrindinis vaikus planšetėmis naudotis traukiantis dalykas – žaidybiškumas, taip pat sudomina vizualizacijos, spalvotas turinys, kontekstualumas, įtrauktumas, užduotys pateikiamos per konkrečias situacijas.
„Pagal kiekvieno mokinio rezultatus konkrečioje temoje, keliaujama lygiais su skirtingais Safario gyvūnais: iš pradžių esama vėžlio zonoje, paskui beždžionės, lapės, kitų gyvūnų, kol galiausiai pasiekiamas aukščiausias – Liūto karaliaus lygis, reiškiantis dešimtuką. Vaikas renka savo zoologijos sodą ir gale metų skaičiuoja rezultatus”, – pasakojo J. Mikulevičiūtė.
Kalbintos būsimosios šeštokės Goda ir Rimantė tikino, kad džiaugiasi naujosiomis mokymosi priemonėmis, nors iš pradžių, kai pradėjo atlikinėti užduotis prieš kelis mėnesius – dar kilo sunkumų: „Buvo sunkoka, tačiau padėjo mokytojai, tėvai. Nekantraujame pradėti rinkti savo zoologijos sodus”, – kalbėjo mokinės.
Nusirašinėjimų nesibaimina
Išmaniojoje klasėje dirbantis biologijos ir chemijos mokytojas Vladislovas Sūdžius pasakojo, kad ruoštis naujajam mokymosi procesui pradėjo dar 2011-aisiais, tuomet pedagogams prasidėjo specialūs mokymai, supažindinta su naujausiomis technologijomis. Mokytojas džiaugiasi, kad vaikai tampa labiau išmanūs, tačiau yra įsitikinęs, kad įprasti mokyklos atributai – pieštukas ir sąsiuvinis – neišnyks.
„Tradiciniai sąsiuviniai ir rašikliai iš mokyklos tikrai nepasitrauks, išmanumas – tik vienas iš daugybės metodų, palengvinančių mokymąsi, pagyvinančių procesą, juk šiuolaikiniams vaikams taip sunku ilgam sutelkti dėmesį į vieną dalyką. Be to, užduotis vaikai privalės atlikinėti taisyklinga lietuvių kalba”, – pažymėjo V. Sūdžius.
Pasiteiravus mokytojo, ar nesibaimina, kad atlikinėdami kontrolinius darbus planšetėse, mokiniai bandys nusirašinėti, mat bus prijungti prie interneto – jis garantavo: „Jie nespės, nes laikas užduotims ribotas.” Naujoji sistema palengvins darbą ir patiems mokytojams, bus gaunama kiekvieno mokinio rezultatų analizė.
Trečiadienį išmanioji klasė atvers duris Šilutėje, viena jau įrengta Klaipėdoje, tad Lietuvos mokyklos rugsėjį pasitiks su 13 išmaniųjų klasių.
