Šeštadienį Kauno, Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių Geležinkelių stotyse buvo minima geležinkelininkų diena. Vieninteliame Kaune buvo galima išvysti drezinų – savaeigių geležinkelio vežimėlių, varomų raumenų jėga, ralį.
Susirinkusieji galėjo patys išbandyti šią, jau tik švenčių metu naudojamą susisiekimo priemonę, išgirsti darbuotojų pasakojimus apie geležinkelyje naudojamą techniką, užeiti į kabinas bei išvysti stotyje dirbančių dresuotų tarnybinių šunų – detektyvų pasirodymus.
Daugiausiai dėmesio skirta traukinių, lokomotyvų, keleivinių vagonų, krovininių lokomotyvų; sniego valymo, iešmų pamušimo, tiesinimo ir lyginimo, kelio ištaisymo, geležinkelio kelio balasto planiravimo mašinų ir ne kasdien sutinkamų – kelio mašinų ekspozicijai.
Parodoje – galybė eksponatų
Kauno geležinkelių infrastruktūros vyriausiasis inžinierius Gintaras Vasilavičius tikino, kad visi minėti prietaisai svarbūs ir naudojami bei padeda užtikrinti geležinkelių kelių būklę. „Nuolat prižiūrime geležinkelius, parodoje išskirčiau tam naudojamą kelio einamosios priežiūros techniką: kranus, motorvežius, kelio tiesinimo mašinas”, – sakė G. Vasilavičius.
Darbų saugos specialistė Vilija Dapkuvienė džiaugėsi, kad pirmą kartą Kaune rengtame drezinų ralyje dalyvavo net aštuonios komandos. „Norintieji galėjo išbandyti unikalų transportą, dabar drezinas naudojame tik per šventes, šį seną įrenginį pakeitė naujesnė technika”, – pastebėjo V. Dapkuvienė.
Ekspozicijoje nemažai dėmesio sulaukė ir tradicinis, 2008 m. čekų gamybos, dviaukštis elektrinis traukinys, talpinantis 304 keleivius ir vežantis maršrutais: Vilnius – Kaunas ir Vilnius – Trakai. Gyvūnams kartu irgi galima keliauti, tik reikia papildomai sumokėti. Kalbintas traukinio darbuotojas Marius atskleidė, kad dažniausiai išsiblaškę keliautojai traukinyje palieka telefonus, kompiuterius, kuriuos įmonė grąžina savininkams.
Elektrinių traukinių mašinistų instruktoriumi dirbantis Mindaugas Bricas teigė, kad mašinistai kelerius metus rengiami Vilniaus profesinėje mokykloje, paskui dar laukia 5 mėnesių kursai. Kiekvienas mašinistas privalo dėvėti specialias budrumo apyrankes, kurios fiksuoja kūno varžos pokyčius.
„Jei pradedi snausti ar užsižiūri į vieną tašką – apyrankė iškart sureaguoja: užsidega lemputė, jei dar nereaguoji – įsijungia garsinis signalas, mašinistas tada turi atsistoti ir paspausti mygtuką lubose, jei to nepadarai – traukinys įjungia stabdžius ir sustoja”, – aiškino M. Bricas.
Jis teigė, kad Lietuvoje keleiviniai traukiniai gali išvystyti 160 km/val. greitį, tačiau šalyje leidžiama važiuoti ne daugiau, kaip 120 km./val.
Pasak M. Brico, Europoje, tarkim Vokietijoje, Prancūzijoje, keleiviniai traukiniai važiuoja dvigubai greičiau – 300 km/val., tad pagal esamą lygį Lietuva gali lygiuotis su Čekija, o už lenkus ir latvius lietuviai turi net geresnius traukinius. Pasaulyje keleivinio traukinio rekordas – 603 km/val. pasiektas Japonijoje, tad Lietuvai, pasak instruktoriaus, dar yra kur tobulėti.
Pašnekovas pažymėjo, kad traukinio mašinistais dirba beveik vien vyrai, jis žino tik vieną moterį mašinistę, beje, kaunietę.
Šunys – nepakeičiami
Geležinkelio šventėje didžiulis dėmesys skirtas ne tik technikai, bet ir stoties saugumą užtikrinantiems – šunims-detektyvams. Specialiųjų užduočių būrio vyriausiasis kinologas, dirbantis su sprogmenimis, Stanislav Valiuškevič pasakojo, kad Lietuvos geležinkeliuose šiuo metu dirba 26 šunys, iš jų 11 – tarnybinių ir penkiolika sargybinių. Kaune darbuojasi penki šunys, jie saugo teritoriją, vykdo žmonių, daiktų, narkotikų paiešką yra apmokyti vykdyti pėdsiakystę.
Profesionalas pasakojo, kad tarnybai šuo pradedamas rengti sulaukęs 4 mėnesių, ruošimas užtrunka iki dvejų metų, vėliau įgūdžiai nuolat lavinami visą gyvenimą. Pasak S. Valiuškevič, įprastai šuo sprogmenų paieškos srityje dirba iki septynerių metų, po to uoslė susilpnėja ir tobulai atlikti savo darbo šuo jau nebegali.
Geriausios šunų veislės tarnybai – vokiečių arba belgų aviganiai, paieškai dar tinkami ir labradorai. Specialiai parengti gyvūnai klauso tik šeimininko komandų, o tarnybai šunis ruošiančiais kinologais tapti gali tik sunkaus darbo nevengiantys žmonės, taip pat reikia mylėti gyvūnus, nebijoti jų. Specialistas pasakojo, kad šunims už darbą atsilyginama meile ir maistu, gyvena šie gyvūnai kartu su kinologais.
Pasak S. Valiuškevič, šunys nepakeičiami pasienyje, muitinėje, ir nors ten veikia elektroninė nosis, neseniai atlikti bandymai parodė – šuo surado medžiagą per 3 minutes, o elektroninė nosis užtruko žymiai ilgiau ir ne visad surasdavo. „Šuns uoslės niekas nepakeičia, manau ir neišras, kas ją pakeistų”, – įsitikinęs spec. užduočių vyr. kinologas.
S. Valiuškevič atskleidė, kad šunys-detektyvai sprogmenis gali rasti iš itin arti, narkotikus – už 10 metrų, žmonių pėdsakus užuodžia pusės kilometro kvadrate.
Paklausus, ar žmonės nesibaimina, kai paprašoma leisti juos apžiūrėti, vyras tikino, kad požiūris keičiasi, suprantama, kad tai vyksta dėl saugumo, tad neprieštaraujama. Ypač situacija pasikeitė po nesenų teroristinių išpuolių Briuselyje, kitose šalyse. „Žmonės net dėkoja, kad yra tikrinami, taip jaučiasi labiau apsaugoti”, – teigė S. Valiuškevič.
