Kaune finišavo neįtikėtinos kelionės – „Aplink Lietuvą per 23 dienas“ dalyvis Justas Džiugelis (29 m.), beveik nevaldantis kūno. Jis rugpjūčio 1-23 dienomis neįgaliojo vežimėliu įveikė apie 800 km ir antradienį pasiekė laikinąją sostinę.
„23 dienos – magiškas skaičius, esu įsitikinęs, jei nori išsiugdyti kokį nors įprotį – reikia jį kartoti bent 24 dienas. Pasirinkau 23 dienas, kad kelionė netaptų įpročiu”, – šypsodamasis sakė J. Džiugelis.
Kelionės tikslas – apvažiuoti Lietuvą, pasidalinti savo gyvenimo istorija ir paraginti žmones veikti.
Vos sulaukus aštuonių mėnesių, jam buvo diagnozuota įgimta raumenų atrofija – raumenys nesivystė, nebuvo įmanoma judinti kūno, tad iškart iš vaikiško vežimėlio teko persėsti į skirtą neįgaliesiems. Nuo 14 m. pats sukti vežimėlio ratų nebegalėjo, tada įsigijo elektrinį vežimėlį, kuriuo ir keliavo po Lietuvą. Šiandien jis jaučia visą kūną, bet judina tik rankų pirštus ir gali pasigirti: per tris savaites įgyvendino savo svajonę – apkeliavo šalį. Tam sutrukdyti negalėjo ničniekas, net nevaldomas kūnas.
Susiruošė per savaitę
Nuo 16-os metų įsteigęs verslą ir dirbti pradėjęs vyras šiuo metu yra ir viešosios įstaigos steigėjas, kuri dirba su požiūrio į negalią keitimo projektais, J. Džiugelis taip pat aktyvus visuomenės veikėjas, raginantis orientuotis žmones ne į tai, ko negali, o į tai – ką gali. Vyras daug keliauja, o pernai šoko su parašiutu.
Jis pasakojo kelionei susiruošęs vos per savaitę: suorganizavęs penkių, vienas kito nepažįstančių žmonių komandą, kuri jam talkino visos kelionės metu: Veronika užsiėmė administracija ir vadyba; Gediminas buvo atsakingas už techniką, servisą, daiktus; Ernestas fotografavo ir konspektavo; o Saulius padėjo važiuodamas dviračiu iš paskos ir įspėdamas apie galimas kliūtis bei padėjo Justui atsikelti, atsigulti.
Visą kelią jį lydėjo dviratininkas bei automobilis.
Apkeliavo Lietuvą
Rugpjūčio 1 dieną J. Džiugelis startavo nuo Vilniaus Katedros aikštės, tada kasdien pasiekdavo vis kitą miestą ar gyvenvietę. Užsuko į: Širvintas, Ukmergę, Kavarską, Anykščius, Troškūnus, Panevėžį, Smilgius, Pakruojį, Šiaulius, Kuršėnus, Telšius, Plungę, Kretingą, Palangą, Klaipėdą, Priekulę, Šilutę, Vainutą, Tauragę, Jurbarką, Seredžių ir Kauną.
Ryte startuodavo 10 val., kelionę baigdavo apie 17 val. Vidutinis vežimėlio greitis – 8 km/val. Atvykęs į miestus, jis susitikdavo su vietos bendruomene, dalindavosi kelionės įspūdžiais, teiraudavosi ko trūksta, kuo džiaugiasi bei stengdavosi įkvėpti žmones siekti savo svajonės.
Per dieną vyras nuvažiuodavo po 25-28 km, paskutinėje atkarpoje ir 43 km. Vežimėlis nesustodavęs galėdavo nuvažiuoti po 40 km, paskui tekdavo jį įkrauti, ši procedūra užtrukdavusi po 6 valandas.
Didžiausias sunkumas kelionėje – lietus, sunkindavęs judėjimą didžiąją kelionės dalį, pasitaikė ir liūčių. Pačioje pradžioje teko įveikti ir techninę kliūtį: vežimėlis pradėjęs riedėti Vilniaus gatvėmis pakliuvo į duobę, sugedo kairės pusės variklis, o Justas pasitempė kojos raiščius. Visgi, tai noro keliauti nesumažino.
Drąsina kitus
Keliaudamas po Lietuvą vyras pastebėjo, kad mažesni miestai žymiai geriau pritaikyti neįgaliesiems, negu didmiesčiai, tačiau daugiausiai laiko jis praleisdavo riedėdamas užmiesčio keliais.
J. Džiugelis džiaugėsi, kad iš pravažiuojančių vairuotojų sulaukė tik pozityvios reakcijos: pamojavimų, draugiškų papypsinimų, buvo ir tokių, kurie pastebėję keliautoją pasivydavo, sustodavo ir garbingai paspausdavo ranką.
Savo pavyzdžiu J. Džiugelis nori įkvėpti ne tik neįgaliuosius, bet ir visus kitus žmones veikti: kurti planus ir siekti jų įgyvendinimo. Koncentruotis į tai, ką gali, o ne į ko negebi daryti.
„Jei galiu aš, galite ir jūs, kūno negalia neturi būti stabdis, svarbiausia pozityvus požiūris”, – sakė J. Džiugelis.
Laimingų žmonių šalis
Po 23 dienų, praleistų nuolatiniame eisme ratukuose, sukorus apie 800 km, J. Džiugelis atskleidė, kad grįžo labai laimingas. „Įsitikinau, Lietuva ne vien pesimistų kraštas, tai gražių, mokančių dalintis, pasidžiaugti kitais, laimingų žmonių kraštas. Tikiuosi, mano kelionė įkvėps žmones siekti savo tikslų ir paragins niekada neleisti sau prarasti tikėjimą”, – sakė Justas Džiugelis.
O įkvėpimui užtvirtinti jis siūlo žvilgtelti į australą Niką Vujicicių, gimusį be rankų ir kojų, ir tapusį pripažintu pasaulinio lygio motyvacinių kalbų sakytoju.
Gyvenimas yra nuotykis, turiu daug ateities planų. Manęs niekas nesustabdys”, – teigė J. Džiugelis.
