Portalas „Kas vyksta Kaune“ tęsia straipsnių ciklą, kuriame pateikiamos svarbios XX amžiuje tą dieną spaudoje paskelbtos naujienos (kalba netaisyta), kurias pavyko išsaugoti Architektūros ir Urbanistikos tyrimų centro komandai. Rugpjūčio 23-ąją 1932-ais metais „Lietuvos aidas“ aprašė Kauno lombardą.
„Lombardas užima keturiolika kambarių. Juose už 7.000.000 litų turto, 53.310 užstatytų daiktų.
Kauno lombardas buvo įsteigtas 1924 m., jį įsteigė privatūs asmenys ir jame ¼ dalį teisių turėjo Kauno miesto savivaldybė. Per trumpą laiką Kauno miesto savivaldybė gavo įsitikinti, kad lombardas yra būtina įstaiga. Mat, bankai smulkiu kreditu nesiryžo verstis. Kauno miesto savivaldybė, matydama įsteigto lombardo operacijų augimą, ryžosi šią įstaigą perimti savo žinion. Buvo paruošti „Kauno lombardo“ įstatai ir jis jau, kaip Kauno miesto savivaldybės įstaiga, nuo 1925 m. balandžio mėn. 9 d. pradėjo savo veikimą.
Pagrindinį lombardo kapitalą sudarė 200.000 litų, kuris šiandien išaugo iki 1.000.000!
Praktika parodė, jog Kaunui, ir apskritai visam kraštui, ypač ta įstaiga nemažiau gyvenime reikalinga, kaip kitos. Šiandieninis Kauno lombardas tai įstaiga, kuriai rūpi padėti bėdos ištiktiems.
Kauno lombardas yra lyg ir autonominė Kauno miesto savivaldybės įstaiga, kuri turi savo valdybą ir reikalų vedėją – direktorių, tačiau už jo veiksmus ir turto saugumą atsako Kauno m. savivaldybė visu savo turtu ir vertybėmis.
Lombardo klijentūrą daugumoje sudaro biednuomenė, kuri ima paskolas mažomis sumomis, daugiausia ligi 50 litų. Nors Kauno lombardui buvo prikišta, („Echo“ š.m. 185 nr.), jog jis imąs perdidelius procentus, tačiau tai buvo piktos valios noras šiai įstaigai pakenkti. Lombardas turi įstatus, kuriais remias visas jo operacijos. Asmeniško pasipelnymo čia niekas nedaro.
Turto apsaugos priėmimas, dokumentų sudarymas, apsauga, apdraudimas ir pats lombardo išlaikymas reikalauja daug išlaidų. Jeigu lombardui tektų verstis tik mažos vertės turtu, tai jis negalėtų iš gaunamų procentų egzistuoti, nes šie nepadengtų sudaromą jam išlaidą. Mažesnių paskolų išdavimo nuostolius išlygina didesnės paskolos, kas leidžia lombardui tinkamai verstis.
Kauno lombardas ugniagesių rūmuose užima keturiolika didelių kambarių. Šiuose kambariuose yra pripildyta įvairių įvairiausio turto. Be to, lombardas turi dar savo patalpas buvusiuose ugniagesių rūmuose ir miesto garaže. Užstatytieji ir saugoti palikti daiktai siekia ligi 3.000.000 litų, tačiau jų reali vertė bus daugiau kaip du kart didesnė. Šiomis dienomis lombarde buvo 58.210 daiktų. Užstatytieji daiktai nuo sugedimo ar kitų nelaimingų atsitikimų stropiai saugojami. Visas lombardo turtas nuo gaisro ir nuo išvogimo apdraustas. Lombarde tūkstančiuose mažučių dėžučių sukrauti žiedai su brangiais akmenimis ir kiti brangiųjų metalų išdirbiniai. Brangieji akmenys: brilijantai, sapfyrai, rubinai ir kiti paslėpti nedegamuose seifuose. Specialiai įrengtose gelžbetonio patalpose matai sukrautus vertingiausius daiktus. Akį veria tūkstančiai turtų, įvairiausių rūbų, ilgos lentynos prikrautos patefonų ir kitų muzikos instrumentų. Lombarde esama užstatytų ir pijaninų ir triumo (didžiulių veidrodžių), ir automobilių, pradedant mažiuku ir baigiant sunkvežimiu.
Lombardo paskolomis naudojasi visi Lietuvos gyventojai, pradedant paprasčiausiu vargšu ir baigiant aukšto rango bei garsių titulų žmonėmis. Pažymėtina, jog Kauno lombardą gerai žino ir užsienis, iš kur čia patenka dažniausiai įvairios brangenybės. Tik apie 10% būna parduodama, kas, kaip sako lombardo direktorius p. Garalevičius, rodo, jog mūsų kraštą krizė ne taip jau spaudžia, kaip kas apie tai mėgsta šnekėti. Vadinas, 90% paimtų paskolų lombardui grąžinama ir įkeistas turtas pasiimamas.“
