Portalas „Kas vyksta Kaune“ tęsia straipsnių ciklą, kuriame pateikiamos svarbios XX amžiuje tą dieną spaudoje paskelbtos naujienos (kalba netaisyta), kurias pavyko išsaugoti Architektūros ir Urbanistikos tyrimų centro komandai. Rugpjūčio 12-ąją 1935-ais metais „Lietuvos aidas“ rašė apie Rumšiškes.
„NEGRĮSTOS GATVĖS, O MIESTELIS NEŽINO TIKRO SAVO VARDO
Miestelis žemoje vietoje, slėnyje, iš visų pusių apsuptas kalnais. Plentas Kruonis – Rumšiškės, toliau pereinąs į Rumšiškių – Kauno vieškelį išgrįstas, bet šoninės gatvės ir turgavietė tik žvyruotos. Jo profilis lygus, be nuolaidumų ir griovelių, todėl, lietui palijus, gatvėse, ypač turgavietėje, telkšovanduo. Iš turgavietės, kuri dabar išlyginta ir sutvarkyta, dalis vandens nubėga į Nadiejos upelį. Šiaip miestelis švarus ir nors labai lėtu tempu, bet puošiasi. Vieškeliai subėgą iš Pravieniškių, Žiežmarių, Darsūniškių ir Kauno geri, stropiai taisomi, gražūs.
ISTORINIS NAMAS PAVERSTS MOKYKLOS SANDĖLIU
Rusų laikais Rumšiškėse buvo raštininkų mokykla, paruošianti kvalifikuotus savivaldybėms raštininkus. Mokykla pastatyta 1846 ar 1847 metais. 1851 – 1853 metais tą mokyklą lankė ir vyskupas Antanas Baranauskas, kur drauge mokslinosi kleb. Višinskio priežiūroje. Šiame name vėliau buvo lietuvių pradžios mokykla, bet prieš keletą metų savivaldybė, pastačiusi pradžios mokyklai naują namą, gražų ir stilingą, buvusią mokyklą pripažino esant labai sena, tad perkėlusi ją toliau nuo gatvės naujon vieton, pavertė mokyklos malkų sandėliu. O trobesys, kuriame vysk. Baranauskas mokinosi ir kuris dabar rodomas kaipo Rumšiškių įdomybė, dar nėra toks senas ir supuvęs. Statytas iš apvalių rąstų, todėl labai gerai išsilaikęs, visai sveikas. Paversti jį malkų sandėliu – nevertėjo.
Aštragų km. (2 klm. Nuo Rumšiškių) gyvena senelis Gugas Juozas, gimęs 1837 metais (dabar turįs 98 m.), gerai atsimena vysk. Baranauską ir pasakoja, kad su juo lankęs raštininkių mokyklą. Gugo kojos pagadintos reumatizmo, bet šiaip jis dar gana sveikas ir geros atminties, nors labai kurčias.“
