Penktadienio vakarą ant Kauno Centrinio pašto laiptų įsitaisė grupė – „Rakija Klezmer Orkestar”. Praeiviams kolektyvas padovanojo klezmerio – žydų liaudies muzikos koncertą.
Penkių vaikinų orkestras atliko litvakišką klezmerį, papildytą balkanų ir romų muzikos intarpais. Linksmas koncertas sulaukė didelio praeivių dėmesio, dauguma įdėmiai stebėjo muzikantus, o drąsiausieji pakluso raginimui pašokti. Koncerto pasiklausyti sustojusi Virginija tikino, kad klezmerio muzika užvedanti, turinti rytietiško temperamento, graikų sirtakio šokio elementų. „Kojos pačios kilnojasi”, – tikino kaunietė.
Beveik išnykęs muzikos stilius
Klezmerio muzika Lietuvoje beveik išnyko po Antrojo pasaulinio karo, tačiau penki vaikinai pasiryžo atgaivinti šią unikalią kultūrą ir prieš trejus metus susibūrė į grupę. Visi susitiko Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje, kur mokėsi groti pučiamaisiais instrumentais.
Šiuo metu grupė telkiasi į litvakišką (Lietuvos žydų) klezmerį, autentikos semiasi iš senųjų žydų, dar menančių klezmerio muzikos populiarumo laikus.
Dainos be natų
Grupės lyderis, etnomuzikologas Darius Bagdonavičius atskleidė, kodėl koncerto vietai pasirinko Centrinį paštą: „Tarpukariu Kaunas buvo labai žydiškas miestas, o netoli šio pašto, kur dabar įrengtas Tado Ivanausko zoologijos muziejus – tarpukariu veikė žydų bankas, buvo gražus skveras, tad, pasirodymo vieta neatsitiktinė, būtent vieta ir žydų muzika – bandėme kauniečiams atkurti tarpukario dvasią”, – pasakojo D. Bagdonavičius.
Kitas grupės narys Mantas Ostreika atskleidė įdomų faktą – grupė visas dainas groja be natų: „Grojame iš klausos – jokių natų, tiesiog klausome įrašą ir bandome įsiminti, perprasti autentiką.”
Neišvengdavo kuriozų
Gidas Chaimas Bargmanas susirinkusiesiems papasakojo linksmą nutikimą, susijusį su klezmerių muzikavimu be natų.
„Kartą lenkų ponas pakvietė klezmerio muzikantus pagroti iškilmingame vakarėlyje, tačiau su sąlyga – reikalavo groti iš natų, nes tuomet tai buvę populiaru. Tačiau, klezmeriai natų nepažinojo – grodavo iš klausos, bet grupės vadovas sutiko groti iš natų, tiksliau, panaudojo gudrybę – visiems muzikantams liepė vietoj reikalaujamų natų susikrauti maldaknyges. Koncerto metu jie pasirodė puikiai, staiga vienas svečias karininkas, mokęsis muzikos, susidomėjo knygomis, priėjo ir paklausė. „Kas tai?” Klezmeriai atsakę: „Žydiškos gaidos, tik žydai moka jas skaityti”, – besijuokdamas pasakojo tikrą istoriją Ch. Bargmanas.
Jis pridūrė, kad klezmeriai Lietuvos teritorijoje tapo žinomi nuo XIX amžiaus ir gerbėjų nestigo.
Renka autentiškas dainas
Paklaustas, kas ragina groti grupėje, M. Ostreika atsakė, kad išskirtinumas – Lietuvoje jie bene vieninteliai, grojantys klezmerio muziką profesionaliame lygmenyje. Muzikantai klezmeriavimo subtilybių mokosi iš kolegų Izraelyje, Vokietijoje, Amerikoje. Taip pat groti skatina smagumas, įtrauktumas, šokio ritmas. M. Ostreika patarė klezmerio muziką klausyti, kai norisi linksmybių.
Šiuo metu grupė aktyviai siekia atgaivinti originalų litvakišką klezmerį, egzistavusį Lietuvoje dar prieš karą, tad dažnai važinėja po Lietuvos kaimus ir iš senolių renka dainas. Vaikinų planuose – kelionė į buvusias LDK žemes: Baltarusiją, Ukrainą, Lenkiją, kur gyveno daug litvakų (Lietuvos žydų), kur vis dar išsaugotos autentiškos žydų liaudies dainos.
Kaune belikę mažai
Koncerte sutiktas Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, atskleidė, kad Lietuvoje žydų likę apie 3 tūkst., Kaune – apie 400, įskaitant mišrias šeimas. „Prieš karą Kaune gyveno 30 tūkst. žydų, tačiau dienas dauguma baigė fortuose”, – istoriją priminė G. Žakas.
Jis atkreipė dėmesį, kad žydai turi ne tik unikalų muzikos stilių – klezmerį, tačiau skiriasi ir tikėjimu, tradicijomis, vartoja košerinį maistą ir kt.
„Zait ale gi zunt” (būkite visi sveiki)”, – sakė G. Žakas, jį papildė Ch. Bargmanas: „Šalom!” (taikos)”, – portalo skaitytojams hebrajų kalba linkėjo pašnekovai.
