Praėjo daugiau nei mėnuo po pirmųjų „Lidl“ parduotuvių atidarymo, tačiau pirkėjų dėmesys joms neslūgsta. Pigiai pardavinėjamos akcinės prekės vokiškame prekybos tinkle išperkamos itin greitai, tad jų neradę pirkėjai jau neslepia pasipiktinimo ir įtaria, kad yra specialiai viliojami dėl kitų prekių.
Vis dėlto „Lidlo“ atstovai tai neigia ir tikina, kad užtikrinti pakankamą akcijų prekių kiekį trukdo ir orai. Tačiau pardavimų specialistai įvardija kitas priežastis.
Pirmadienį feisbuko paskyroje „Lidl“ pranešė apie akciją trešnėms, paskelbta, kad jos pardavinėjamos po 1,44 Eur už kilogramą.
Kiti prekybos tinklai savo interneto puslapiuose nepraneša apie akciją šioms uogoms. Tačiau interneto parduotuvėse „Barbora“ ir „Zzz.lt“ šiuo metu trešnės gerokai brangesnės – atitinkamai 2,49 Eur ir 3,14 Eur už kilogramą.
Sprendžiant iš gausių komentarų socialiniame tinkle, „Lidlo“ pasiūlymu susiviliojo nemažai pirkėjų, tačiau ne vienas jų liko it musę kandęs – jau pirmadienio rytą pasigedo žadėtų pigesnių trešnių iš Vokietijos.
„Įmetate reklamą, kai jau trešnių nėra. Buvau 10 val. Dūkštų g. (Vilniuje, – red. past.) parduotuvėje, buvo likusios vos kelios nusususios. Gėda, kad toks apgaulingas marketingas. Negi reikėtų 8 val. eilę užsiimti? Iki šiol buvau ištikima jūsų pirkėja, o dabar jau nežinau“, – piktinosi viena pirkėja.
Kitas klientas skundėsi, kad parduotuvėje Alytuje uogų nebebuvo jau 9 val. 40 min.: „Darote didelę klaidą ir prarasite pirkėjus dėl tokios tvarkos. Reikia kad prekes pildytų ir darbo metu, ne tik naktį“.
Internautų pastebėjimu, Vilniaus Ateities g. „Lidle“ trešnių nebuvo matyti jau 10 val. 30 min.
„Aš irgi arbūzo nuėjau 12 val. dienos – tą pačią dieną kai prasidėjo akcija. Sako, jau išpirko. Šiandien vėl einu trešnių… Nebus, tai irgi nusivilsiu“, – nuogąstavo „Lidlo“ pirkėja iš Šiaulių.
„Čia kaip ir su bulvėmis buvo. Nuėjome, tiesa, 2 val. dienos. Pasakė, bus rytoj. Rytoj jų irgi nebuvo. Marketingas veikia. Bulvių nėra, ką nors kita nupirks. Bet jų varškė mums patinka, o trešnių net neieškosime“, – šypsenėlėmis komentarą paįvairino kita pirkėja.
Vis dėlto kiti pirkėjai džiaugėsi trešnių „Lidle“ nusipirkę – esą jos buvo saldžios ir šviežios. Viena skaitytoja žadėjo jų nusipirkti net 30 kg.
„Lidl Lietuva“ Korporatyvinių reikalų ir komunikacijos departamento vadovės Agnė Dalia Gaižauskienė situaciją pakomentavo panašiai kaip tai padaryta bendrovės feisbuko paskyroje:
„Nuoširdžiai atsiprašome pirkėjų už nepatogumus, tačiau prieš kelias savaites Lenkiją nusiaubė didelės liūtys ir trešnių derliaus neliko. Todėl tokį kiekį, koks buvo įmanomas, atsivežėme iš Vokietijos. Kad ir kaip kruopščiai planuotumėme savo asortimentą, deja, kartais iškyla nenumatytų kliūčių. Tikimės, kad ateityje mūsų klientai parduotuvėse ras reikiamų prekių bei produkcijos“.
Pardavimų didinimo paslaugas teikiančios bendrovės „TOC Sales and Marketing“ direktorius Mindaugas Voldemaras DELFI komentavo, kad prekių akcijos kainomis parduotuvėse gali greitai nelikti dėl kelių priežasčių.
„Viena, išpirko sudėtas lentynose ir nepapildė iš parduotuvės sandėlio. Vadinasi, arba trūksta parduotuvės salės darbuotojų, arba jie užimti kitais darbais. Galima sakyti, kad parduotuvėje prekės buvo, tačiau lentynose – ne. Pagerinus parduotuvės darbo organizavimą, šios problemos galima išvengti“, – komentavo pašnekovas.
Jo teigimu, kita galima prekių trūkumo priežastis yra ta, kad jų užsakyta nepakankamai.
„Taip būna nesėkmingai prognozuojant pardavimus, klaidingai numatant prekių paklausos piką. Kitaip tariant, nenuspėjant faktinės paklausos. Taip būna dėl to, kad kai kurie prekybos tinklai pernelyg pasitiki prognozėmis“, – svarstė direktorius.
Jo nuomone, parduotuvių darbo organizavimas vadovaujantis prognozėmis yra rizikingas.
„Galime manyti, kurioje nors vietoje, kuriuo nors metu bus tam tikra paklausa. Vis dėlto dažnai tai būna pagrįsta spėjimu. Ir net pasitelkus IT sistemas, algoritmus, kurie esą gerina ir tikslina prognozavimą, jis retai būna tikslus. Juk turime atspėti paklausos vietą, laiką ir kokia prekė turės tam tikrą paklausą“, – aiškino M. Voldemaras.
Anot jo, jeigu prognozavimas netikslus, tai prekių trūks visada – vieną kartą vienų, kitą – kitų. Kai parduotuvėje yra keli tūkstančiai skirtingų pavadinimų prekių, užtikrinti, kad visada bus jų visų, yra labai sudėtinga.
„Tarkime, prekę į parduotuvę vežate kartą per savaitę, pvz., pirmadienį. O jeigu tą dieną atvažiavo moksleivių autobusas ir išpirko visus jogurtus? Tada likusias savaitės dienas tos konkrečios prekės pardavimai bus prarasti.
Jeigu prekės būtų vežamos kiekvieną dieną, jos trūkumo (angl. „out of stock“) laikas būtų gerokai trumpesnis. Tačiau prekybininkai taupo transportui, kuris irgi kainuoja. Skaičiuodami dažno papildymo išlaidas ne visi skaičiuoja praleistų pardavimų kainą. Arba galvoja: ne vieną jogurtą nupirko, tai kitą nupirks. Bet paaiškinkite žmonai, kad to majonezo, kurio ji paprašė, parduotuvėje nebuvo“, – kalbėjo pašnekovas.
Paklaustas kodėl, jo nuomone, dažniausiai pritrūksta kai kurių prekių Lietuvos prekybos tinkluose, jis teigė, kad geriausiai tą galėtų pasakyti patys tinklai. Tačiau neatmetė, kad taip gali būti ir dėl nesėkmingo prognozavimo ir dėl darbo organizavimo parduotuvėse.
„Lidlo“ ar bet kurio kito tinklo atvejai rodo arba negebėjimą užtikrinti prekių kiekį pagal faktinę paklausą, arba nesugebėjimą aptarnauti ir papildyti lentynas iš parduotuvės sandėlio. Juk kartais būna ko nors nėra, o paklausi darbuotojo, sako, tuoj pasižiūrėsiu, nueina, randa ir atneša“, – paaiškino verslininkas.
Daugiau skaitykite čia.
