Portalas „Kas vyksta Kaune“ tęsia straipsnių ciklą, kuriame pateikiamos svarbios tą dieną tarpukariu spaudoje paskelbtos naujienos, kurias pavyko išsaugoti Architektūros ir Urbanistikos tyrimų centro komandai. Liepos 24-ąją 1921-ais metais aprašyta mūsų miesto problema.
„Mūsų miestai yra virtę rinkiniu įvairiausių gaivalų, tarp kurių geroką vietą užima gaivalas neturįs nei nuolatinės gyvenamos vietos nei aiškaus naudingo visuomenei užsiėmimo. Jei paimsime pavyzdžiui Kauną 100% gyventojų yra labai abejotino socialinio veido, o ypač priemiesčius, tai rasime, kad tenai 60% jie ligi gatvių kertėse nežinia iš kur įgytų daiktų – drabužių, avalinės: pardavinėja , limonadą, stovi su įvairiomis lošiamomis <dėžutėmis>, saldainiais, pipirais ir t.t.; kartais ir šiaip be tikslo stoviniuoja gatvėse, turgavietėse ir laukia kokios nors ką nupirkt be užmokesnio iš kokio užsižiopsojusio sodiečio vežimo arba iš krautuvės, kai savininkas kur nors atsitraukia valandėlei.
Šiaip tie piliečiai gyvena šiaip taip sukaltose lūšnose, biauriausiose sanitarinėse sąlygose (daug biauresnėse, kaip vargingiausia sodžiaus luomas), kuriose yra dėkingiausia dirva įvairiems epidemijų, – ir pridursiu – antivalstybiniams reiškiniams. Šis luomas yra tikra sunkenybė miesto ūkiui (ir valstybei). Jis tik moka skūstis savo likimu ir reikalaut pašalpų, darbo, o pats miestui ir valstybei nieko neduoda: iš jo mokesnių jokių negaunama ir jo gyvenimas ir niekam naudos neneša.
Pas mus lig šiol į šį gausų mūsų miestų gaivalą niekas domesio nekreipė. To gaivalo esimas mieste buvo laikomas labai naturaliniu ir paprastu daiktu. Nes taip buvo prieš karo metais. Kai kam tai gali būti net ir savotiškas argumentas, to gaivalo gynimui ir nieko nedarymu jo klausimo sutvarkymui. Bet mes kitaip manome. Mes manome, kad šiais žūtbūtinės kovos laikais dėl mūsų visos šalies likimo, del socialinės struktūros pertvarkymo naujais pagrindais; į tą mūsų miestų gaivalą reikia atkreipti tuojau kuo didžiausio domesio ir jo likimas reikia tikslingai ir greitai išrišti.
Tiesioginė pareiga tai atlikti yra miesto savivaldybės, o padėti tame darbe ir prisižiūrėti jo vykinimą – centralinės valdžios atpatinkamų organų. Mūsų sodžius, ypač šiais darbymečio laikais, jaučia vis didesnę ir didesnę darbo rankų stoką. Nesuieškojus versmių tai stokai pašalinti mūsų žem. Ūkiui gręsia sunkus krizis – kritimas produktingumo ir visiškas laukų neįdirbimas, galįs labai sumažinti arba ir visiškai atimti rekvizicijos šaltinį. Visuomenei ir valstybei išplaukia čia reikalas pasirūpinti visos savo šalies darbo jėgų konsolidacija. Tai reiškia – visus per mažai dirbančius priversti daugiau dirbti, o esančius neproduktingose profesijose perkelti iš tų profesijų į produktingąsias.
Čia pirmoj eilėj reikia turėti galvoj šitas neproduktingasai mūsų miestų ir jų pakraščių luomas. Konsolidavimo darbo miestuose pirmiausiai turi imtis miestų savivaldybės, o paskui jau ir atpatinkami centralinės vyriausybės organai, nuolatai pagelbėdami tame darbe ir jį prižiūrėdami.
Kadangi miestų konsolidavimo darbas turėtų prasidėti tuo dėsniu, kad kuodaugiausiai neproduktingųjų gyventojų sluoksnių išeitų į sodžių, kame yra didžiausias darbo rankų trūkumas, tai miesto savivaldybė turi savo parėdymais sudaryti tokias gyvenimo sąlygas mieste, kurios pačios verste verstų visus neproduktinguosius gaivalus eiti iš miesto į sodžių.
Tarp priemonių tam vaisingiausios būtų:
a) Perkelti visas šelpimo, labdarystės ir socialinės apsaugos įstaigas į sodžius ir dvarus
b) Smulkų prekiavimą turgavietėse, gatvių kertėse, apkrauti tokiais mokesniais, kad jis niekad neapsimokėtų;
c) Smulkaus amato užsiėmimas (avalynės taisytojams, siuvėjams, tekintojams, medžio apdirbėjams, kaliošų lopytojams, vežėjams ir t.t.) nustatyti tokius reikalavimus, kad jais galėtų užsiimti gerai organizuotos bendrobės arba gerai kvalifikuoti atskiri amatininkai;
d) Uždrausti statyt menkas trobas, neatsakomas miesto planui, padėčiai ir grožei ir jau pastatytąsias peržiūrėti
e) Statyti namų ir kiemų švaros ir grožės atžvilgiu didesnius reikalavimus.
Šiems reikalavimams įvykinti gana priemonių rasti gali miesto savivaldybė, turėdama geros valios ir noro. Bet jei tokios valios pas miesto savivaldybę nesusirastų, tai tuomet čia turėtų įsimaišyti visu griežtumu atpatinkami centralinės vyriausybės organai.”
