Penktadienį prieš vidurdienį į Marvelės krovininę prieplauką nusileido tikras X a. vikingų laikas „Jiatviag“. Laikinai sustabdęs kelionę prie Hidroelektrinės, dėl užtvenktų Kauno marių, laivas speciaia įranga anksti ryte atgabentas į Marvelę ir nuleistas į Nemuną.
[galerija kiek=”20″]
Juo, senoviniu vikingų prekybos keliu iš Baltarusijos, Gardino miesto, jau aštuntą dieną keliauja 11 keliautojų, jų tarpe ir viena mergina ir Rusijos.
Kelionėje norima atkartoti vikingų kelią nuo Gardino iki Baltijos jūros Klaipėdoje, paskui keliautojai grįš atgal. Kelionė prasidėjo liepos 14 d. ir truks iki rugjūčio pradžios.
Laivą pasigamino patys
Laivą per pusmetį pagamino patys baltarusiai, trys vyrai jį atkūrė pagal XIX amžiuje pilkapyje Norvegijoje rasto vikingų karo laivo pavyzdį. Tai sumažinta jo kopija. Jūromis ir upėmis plaukioti skirto laivo ilgis – 13,25 metro, plotis – 3, 09 m, svoris – dvi tonos.
Laivas gamintas iš pušies medžių, integruotas degutu. Laivu gali plaukti iki trisdešimties žmonių. Statinys atsiėjo daugiau kaip 10 tūkst. dolerių, naudotos savo asmeninės lėšos. Jei geras vėjas, per dieną plaukiama nuo 10 ryto iki 20 val. vakaro, nakvojama palapinėse.
Pavydi jūros
Kaip pasakojo Baltarusijos garbės konsolas Klaipėdoje Nikolajus Logvinas, kadangi Baltarusija neturi savo jūros, šiek tiek pavydima Lietuvai: „Jūros nėra, bet daug žmonių apie ją svajoja, tad ir šie entuziastai ryžosi plaukti, įkvėpti kovingųjų vikingų. Kartu norėta pažiūrėti kaip gyvena lietuviai, parodyti istoriją, juk mus daug kas sieja: Lietuva ir Baltarusija bendrą istoriją skaičiavo beveik 600 metų – buvo viena valstybė“, – kalbėjo N. Logvinas.
Tarp keliautojų – viena mergina
Senoviniu vikingų laivu plaukiančioje vieuolikos žmonių įguloje – ir viena drąsi mergina Ina Panova.Vokiečių kalbos lingviste Rusijoje dirbanti mergina prisipažino, kad plaukti vyriškoje kompanijoje – visai nebaisu. „Man pasiūlė pažįstamas, atėjo vieną dieną ir sako: „Jei nori – plauk su mumis“. Iškart sutikau“, – prisiminė I. Panova ir pridūrė: „Baltarusiai mūsų broliai, ko bijoti?.“
Ji atviravo, kad nuo mažumės yra laivų, jūros ir kelionių entuziastė, kelionėmis vandenimis užkrėtė tėtis jūreivis. „Darbas kaip ir vyrų – irkluoti, visi laive esame vienodi: dirbame komandiškai visi kartu“, – teigė pirmą kartą Lietuvoje besilankanti mergina. „Beje, lietuviai labai geri žmonės, domisi kelione, padeda, net legendiniu jūsų alumi pavaišino“, – kelionės įspūdžius pasakojo I. Panova.
Laivo kapitonui nepatiko akmenys
Laivo kapitonu ir vienu iš laivo gamintojų tapęs Dmitrijus Varanovskis pasakojo, kad Lydoje yra daugybė istorinių klubų, taip pat ir vikingų, kurie itin populiarūs jaunimo tarpe. Ten ir konsultavosi dėl laivo gamybos.
„Šiuo metu statau dar vieną laivą, jei padės rėmėjai, gal plauksiu į Švediją, Norvegiją. Ar jūroje nebaisu? Sužinosime jau kitą savaitę Klaipėdoje, nekantrauju su šiuo laivu pirmą kartą pasiekti jūros krantus“, – sakė D. Varanovskis, pridūręs, kad lietuviški vandenys, kol kas nedraugiški: daug akmenų, didelės bangos. Plaukiant pro Alytų nukentėjo laivo kilis (dugnas), jį įgula baigė remontuoti šiandien, prieš pat išplaukiant iš Kauno.
Apie pusantros valandos ruošę laivą kelionei, keliautojai į Klaipėdą išplaukė apie 12:30 val. Toldami nuo kranto jie atsisveikino dainuodami baltarusių liaudies dainas.
