Muzikinio Žiogo kelionė po Kauno Senamiestį – baigėsi, ketvirtadienį Daugirdo amfiteatre nuskambėjo priešpaskutinis festivalio „Senamiesčio žiogas“ koncertas.
[galerija kiek=”24″]
Pasirodė daugiau kaip 200 atlikėjų
Ketvirtadienį čia pasirodė Neda Malūnavičiūtė ir Olegas Ditkovskis, Domantas Razauskas su grupe, Ieva Narkutė, grupė „Arbata“ bei Deimantė Rūtėnaitė.
Dešimt metų gyvavęs festivalis buvo didžiausias Kauno mieste autorinės muzikos renginys po atviru dangumi, apėmęs autorinę kūrybą skirtinguose muzikiniuose žanruose, tokiuose kaip: dainuojamoji poezija, džiazas, bliuzas, folkloras, pasaulio muzika ir kt. Jo metu pasirodė daugiau kaip 200 atlikėjų/grupių.
Gaivino Senamiestį
Visus festivalio renginius dešimtmetį organizuodavo trys žmonės, jiems talkindavo savanoriai. Vienas iš organizatorių Darius Krasauskas pasakojo, kad 2006-aisiais prasidėjęs festivalis prisidėjo prie senosios miesto dalies atgaivinimo: „Laisvės alėja gyvavo, o Senamiestis dar buvo nykoka vieta, trūko veiksmo, šurmulio, žmones bendravimui sutelkiančių kavinių. Norėjome atgaivinti šią miesto dalį, manau, mums pavyko”, – teigė D. Krasauskas.
Jis pridūrė, kad vienas iš festivalio tikslų – surengti dainuojamosios muzikos pasirodymus, tokio žanro masinių koncertų Kaune anuomet nevykę. „Iš pradžių rengėme dainuojamosios poezijos koncertus sau, šeimoms, draugams, pamažu tai išaugo į festivalį. Tikiu, kad ženkliai prisidėjome prie Kauno kultūrinio gyvenimo”, – vylėsi organizatorius.
Jis tikino, kad nors festivalis išlaikė populiarumą iki šių dienų, visgi rengėjai jaučiasi savo misiją atlikę ir nori imtis naujų projektų.
Kita renginio organizatorė G. Bacevičienė pažymėjo, kad į koncertus rinkdavosi įvairaus amžiaus publika, ypač pamėgo šeimos. „Koncerte susirinkdavo 500-600 žmonių, šiandien – jau apie tūkstantį, tad pasisekimas didžiulis”, – teigė pašnekovė.
Priežasčių nekonkretizavo
D. Krasausko teigimu, aiškios priežasties, dėl uždarymo nėra: „Žiogas augo dešimt metų, jau užaugo ir laikas jį paleisti”, – metaforomis kalbėjo D. Krasauskas. – Rengėme koncertus Maironio lietuvių literatūros muziejaus kiemelyje, Povilo Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejaus sodelyje, o galiausiai įsikūrėme Ryšių kiemelyje. Jei jis nebūtų uždarytas, galbūt „Senamiesčio žiogas” dar gyvuotų toliau, jautėmės ten, kaip namuose”, – pasakojo D. Krasauskas.
G. Bacevičienė atskleidė, kad yra dalis tiesos, jog uždarymui įtakos turėjo finansai. „Tokį festivalį surengti kainuoja daug finansų, aišku, buvo rėmimas iš miesto valdžios, tačiau, yra kaip yra… Dabar norisi naujų festivalių”, – teigė G. Bacevičienė.
Išskirtinis renginys Kaune
Duetu su Olegu Ditkovskiu festivalyje dešimtmetį dainavusi Neda Malūnavičiūtė teigė, kad „Senamiesčio žiogas“ buvo artimas dūšiai, nes neperpildytas, koncerto metu pasirodydavo keturi kolektyvai. „O ne 30, kaip dideliuose festivaliuose. Beje, kas dar Kaune yra iš dainuojamosios poezijos? „Akacijų alėja” pasidarė visiškas popsas ir absoliuti eklektika. Ten nebekvepia dainuojamąja poezija, o „Žiogas” turi savo veidą”, – sakė N. Malūnavičiūtė.
Festivalio senbuvis grupės „Saulės broliai” lyderis Saulius Petreikis tikino, kad festivalis buvo puiki kultūrinė erdvė, kauniečių susibūrimo vieta, o klausytojais išsiskyrė vienu svarbiu bruožu – nuoširdumu. „Tokie klausytojai patys geriausi”, – tikino atlikėjas ir tęsė:
„Manau, daugkam festivalis asocijuojasi su Ryšių kiemeliu. Jo nebeliko. Tačiau dainuojamosios poezijos atlikėjai niekur nedingo, susitiksime kituose koncertuose”, – žadėjo S. Petreikis.
Susirūpinę kultūros padėtimi
Dainininkė N. Malūnavičiūtė pastebėjo, kad finansavimas kultūrai, meniniams, alternatyviesiems projektams itin svarbus. „Komerciškai jie niekada neatsipirks. Gaila, kai aukščiausi valstybės kultūros atstovai pasako: „nėra daug žmonių – reiškia neįdomu” ir nišinių projektų neremia, tada jie priversti išnykti”, – svarstė N. Malūnavičiūtė.
O. Ditkovskis tęsė temą: „Liūdniausia, kad „Senamiesčio žiogas” baigia egzistavimą, turbūt aiškios problemos, susijusios su finansavimu ir pan. Tai parodo valstybės požiūrį. Tragedija. Šis festivalis buvo taškas, kur žmonės kalbėjo ne tai, ką reikia šnekėti, o tai, kas yra tavyje. Matyt, tai pjaunasi su valstybės interesais, nes mąstantys žmonės niekam nereikalingi. Dėl to visi iš čia išvažiuoja, kaip ir „Žiogas”. Tauta bėga iš savo žemės, be karo, priespaudos, bėga iš savo namų, tai protu nesuvokiama, nesistebiu, kad tokius festivalius uždaro”, – nuomonę dėstė O. Ditkovskis.
Jis teigė, kad menininkams išgyventi Lietuvoje sunku, viena to priežasčių – maža rinka:„Lietuva neturi didelės rinkos, tarkim 200 mln. gyventojų, ten ir su viena daina galima gerai užsidirbti”, – sakė O. Ditkovskis.
Paskutinis „Senamiesčio žiogo“ koncertas nuskambės rugpjūčio 18 dieną.
