Portalas „Kas vyksta Kaune“ tęsia straipsnių ciklą, kuriame pateikiamos svarbios tą dieną tarpukariu spaudoje paskelbtos naujienos, kurias pavyko išsaugoti Architektūros ir Urbanistikos tyrimų centro komandai. Liepos 17-ąją 1925 metais „Lietuvos žiniose”rašyta apie naujus tiltus per Nemuną.
„Sąryšy su užtraukimu paskolos miesto kanalizacijos ir vandentiekio įrengimui iškilęs yra klausimas apie įrengimą būtinų Kauno miesto dviejų tiltų, vieno per Nemuną ir kito per Nėrį, nes esamieji mediniai tiltai tegalės gal pastovėti porą ar trejetą metų ir reikės uždrausti jais važiuot. Einant priimtu Ministerių Kabineto nutarimu, visus didesnius tiltus per plukdomas upes privalo statyti valstybė savo lėšomis, nes vietos Savivaldybės negali pakelti tokių didelių išlaidų.
Be to, tokie tilrai tarnauja susisiekimui viso Krašto piliečių ir kai kurie yra svarbu pastatyti ir strategijos žvilgsniais. Todel suprantama, kodel Valstybės lėšomis juos norima statyti.
Statant Kaune tiltą per Nemuną prisieina išspręsti klausimas, kokioj vietoj toksai tiltas statyti. Prie Kauno miesto išplanavimo yra dirbęs Kopenhagos inžinierius Frandsen ir jo įsitikinimu yra būtinas reikalas statyti naujas tiltas per Nemuną nuo Čiurlionies gatvės į Žem. Fredą. Toksai tiltas pagerintų susisiekimą abiejų Fredų ir viso Aleksoto su gelžkelių stotimi. Be to šiame rajone yra jau nuolatinis plentas į Aukštąją Fredą. Taigi norint nukeliaut per visą miestą į Aleksotą. Tad padėtų didžiai miesto susisiekimui ir duotų galimybės greičiau augti Aleksotui ir abiejų Fredų dalims. Šiam pačiam tikslui galėtų tarnauti ir esamasis geležinkelių tiltas, jeigu iį abiejų pusių prie esamų atsparų pridėjus geležinius balkius ir įrengus nuolatinį pravažiavimą iš vienos ir kitos tilto pusės. Sakoma, kad toksai įrengimas yra galimas.
Tuomet įrengimas Čiurlionies tilto galėtų būti atidėtas ilgesniam laikui. Kita vieta, kur tiltas galėtų būti statomas, nurodoma į vietą nuo Prieplaukos kranto ties Birštono gatve. Pastačius čion aukštesnį tiltą būtų galima su tuo tiltu pasiekti veik iki pusės Veiverių plento pasikėlimo ir tuomet nebebūtų baisus tos Aleksoto aukštumos susisiekimui. PRie statymo tilto šioj vietoj prisieitų smagiai praplatinti Birštono gatvė ir gana ją pakelti, rasit pradėjus nuo pačios Gardino gatvės. Geroji pusė šios vietos yra tame, kad būtų ištiesta susisiekimo linija tarp Ukmergės ir Veiverių plentų.
Galop galima statyti tiltas ir toj vietoj, kur jis šiandien yra arba dar žemiau, išvažiuojant ant tilto pagal Vytauto bažnyčią. Toksai tiltas būtų svarbus susisiekimui senajam miestui ir priartintų Viliampolę prie Aleksoto. Kokioj iš tų vietų tinkamiausia statyti, prisieis išsitarti žmonėms.
Kas link Viliampolės tilto, tai per Nėrį norima pastatyti kiek žemiau, negu kaip dabar yra, kad nuo Laisvės Alėjos būtų tiesesnė linija nukeliauti į Viliampolę.”
