Nuo Centro pėsčiomis keliaujant link Senamiesčio, pasivaikščiojimą tęsiant tykia J. Gruodžio gatvele, dažnam praeiviui nuotaiką praskaidrina senas fortepijonas, kurio klavišai nejuda, bet muzika – sklinda. Kas tai?
[galerija kiek=””]
Neįprastas instrumentas stovi saugomas už vartų su spyna, prie J. Gruodžio g. 6 numeriu pažymėto pastato, jame įsikūrusi Kauno Juozo Gruodžio konservatorija.
Grojimui nebetinka, tad panaudojo menui
Apie idėją papasakoti paprašėme J. Gruodžio konservatorijos direktoriaus pavaduotojo Giedriaus Prunskaus. Jis tikino, kad idėjos autoriumi tapo konservatorijos direktorius Kęstutis Bliujus. Pastebėjus, kad mokinių bendrabutyje esantis fortepijonas jau nebe toks geras, kaip anksčiau, o jaunieji muzikai pradėję priekaištauti, kad instrumentu nebeįmanoma groti – reikėjo jį kažkur padėti.
„Tada direktoriui ir kilusi mintis sukurti šią meninę instaliaciją, beje, Lietuvoje apie panašią girdėti neteko”, – sakė G. Prunskus.
Idėjai pasirinktas konservatorijos priestatas, kur kažkada buvo garažas, vėliau – negeranoriškų asmenų pamėgta šiukšlinti zona. Vieta buvo iškuopta, išpiltas grindinys. Tiesa, nišoje nėra stogo, tad fortepijoną dengia stiklo dailininko Edmundo Unguraičio sukurtas stiklas. Vinimis paženklinti klavišai – taip pat šio menininko darbas.
„Vinių idėja pasiskolinta iš „Fluxus” judėjimo menininkų instaliacijos Paryžiuje, kurios metu, pianino klavišai buvo prikalti vinimis, taip išreiškiant vieno nario požiūrį į vaikystėje iškentėtas pianino pamokas”, – atskleidė G. Prunskus.
Jis pažymėjo, kad instaliacijos tikslas – plėsti klasikinės muzikos gerbėjų ratą ir praskaidrinti nuotaiką praeiviams.
„Groja” tik darbo dienomis
Nuo 2014 metų vasaros lauke stovintis tarybinis fortepijonas „Krasnyj oktiabr” skaičiuoja jau daugiau, kaip 50 metų. Darbo dienomis iš jo sklinda klasikinė, fortepijoninė muzika, kurią kompiuterio pagalba paleidžia konservatorijos darbuotoja. Kūrinių grojaraštį sudarė J. Gruodžio konservatorijos fonotekos specialistai, įrašai kartojasi kas savaitę ar rečiau.
Žiemą instaliacija neveikia – instrumentas uždengiamas nuo aplinkos poveikio, kuris negailestingas: klavišai jau seniai išbrinkę, tad jais skambinti – nebeįmanoma.
Mokslo metais, muzika čia sklinda nuo 7 val. ryto iki vėlyvo vakaro, vasarą – kiek trumpiau.
Dažnai prie jo sustoja ir fotografuojasi jaunavedžiai, taip pat susidomi užsieniečiai.
G. Prunskus pasidžiaugė, kad prie instaliacijos visad tvarkinga, nėra šiukšlių, nors iš pradžių ir baimintasi dėl galimo teršimo. „Visuomenė bręsta, suvokia, kad gražus daiktas, tad, kam gadinti?”, – įsitikinęs G. Prunskus.
Tiesa, jis prisiminė, kad prieš kelias dienas darbuotojai rado fortepijono kėdutę, patrauktą nuo instrumento ir pakištą prie vartų, svarstyta, kad kažkas buvo įsiropštęs, pabandęs groti, bet nusivylęs klavišų kokybe – suskubo išlipti, pasinaudojant kėdės pagalba.
