Jurgio Mačiūno atminimas Kaune: „fluxus“ kabinetas, neprieinama aikštė ir patrakęs festivalis | Kas vyksta Kaune

Jurgio Mačiūno atminimas Kaune: „fluxus“ kabinetas, neprieinama aikštė ir patrakęs festivalis

Jurgio Mačiūno „fluxus“ kabinetas./ Koliažas.

Kauno paveikslų galerijoje jau 23 metus veikia „fluxus“ judėjimo įkūrėjo Jurgio Mačiūno kabinetas. Netoli galerijos tebestovi namas, kuriame J. Mačiūnas gyveno (Parodos g. 1), čia pat ir jam dedikuota aikštė, į kurią negalima patekti, o kiekvieną rugsėjį nuo jo namų prasideda „Fluxus festivalis“ – patrakęs kopimas į Parodos kalną.

Gimė ir augo Kaune

Moderniojo meno judėjimo „Fluxus“ pradininkas Jurgis Mačiūnas (1931-1978) gimė Kaune, šiame mieste gyveno trylika metų, vėliau su tėvais nuo karo pasitraukė į Vokietiją, o 1948 m. persikėlė į JAV. Ant namo Parodos g. 1 (arch. Boruchas Klingas) kabo garsųjį gyventoją menanti memorialinė lenta. Beje, namas pastatytas tais pačiais metais, kai gimė J. Mačiūnas.

Būsimas pasaulinio garso menininkas studijavo architektūrą, grafinį dizainą, muzikologiją.

2017 m. jo atminimui šalia namų Kaune, trišalėje Vytauto pr., K. Donelaičio ir Parodos gatvių sankryžoje buvo atidaryta Jurgio Mačiūno aikštė (autorius Naglis Rytis Baltušnikas). Aikštės centre matyti „fluxus“ acteko ženklas, kurį J. Mačiūnas stilizavo ir pavertė judėjimo simboliu.

Nuo 2018 m. Kaune vyksta linksmasis „Fluxus festivalis“: įspūdingai apsirengę žmonės vieną rugsėjo naktį kopia į Parodos kalną.

„Fluxus“ tėvas J. Mačiūnas 1931-1944 m. gyveno Kaune. Mokėsi Marijos Pečkauskaitės pradžios mokykloje, po to perėjo į „Aušros“ berniukų gimnaziją. Mačiūnų šeima turėjo butą Kauno cente, vilą Kulautuvoje. Mama Leokadija buvo baleto šokėja, tėvas Aleksandras – inžinierius./ Organizatorių nuotr.

Sumąstė „fluxus“

1960 m. J. Mačiūnas sugalvojo „fluxus“ (lot. nepastovus, kintantis) pavadinimą, o sekančiais metais su Almumi Šalčiumi atidarė „AG“ galeriją ir naujo meno judėjimo veikla įsisiūbavo. 1962 m. jau vyko „fluxus“ festivaliai Europoje. Juose dalyvavo: Jurgis Mačiūnas, Dick Higgins, Alison Knowles, Benjamin Patterson, Wolf Vostell, Nam June Paik, Emmett Williams, Tom Schmit, Addi Kopcke ir Eric Andersen. Koncertai vyko Vysbadene, Kopenhagoje, Paryžiuje.

Šio meno (pats J. Mačiūnas tai laikė ne menu, o gyvenimo būdu) pasekėjai siekė apvalyti pasaulį nuo komercinės kultūros, mirusio meno, abstraktaus meno, vengė snobizmo, stengėsi naikinti meno rūšių bei žanrų ribas. Jis siekė parodyti, kad bet kas gali tapti menu, kad menas yra prieinamas visiems ir visų kuriamas bei yra paprastas, natūralus, žaismingas, linksmas.

J. Mačiūnas rengdavo performansus, hepeningus, manifestus, muzikinius pasirodymus.

„Fluxus“ veikla pasklido po visą pasaulį. Lietuvoje „fluxus“ idėjos ėmė plisti XX a. 9 deš. Prie to prisidėjo ir susirašinėjimai su buvusiu bendraklasiu Vytautu Landsbergiu, kuriam ne tik ateidavo laiškai, bet ir „fluxus“ platinimui skirtos dėžės.

„Fluxus festivalis“ šįmet./ „Kaunas 2022“ nuotr.

SoHo menininkų rajono pradininkas

J. Mačiūnas sugalvodavo įvairiausių verslo planų, tačiau jie nebūdavo sėkmingi. Vienas jų – iš Europos importuoti konservus į Ameriką ir brangiai pardavinėti restoranams. Jis išsiuntė galybę laiškų Europos delikatesų gamintojams ir eksportuotojams, siūlydamas tapti jų agentu-pardavėju. Planas sugriuvo, niekam šių konservų nereikėjo, tad J. Mačiūno namų sandėliukas buvo pilnas įvairiausių skardinių.

„Kai Mekai neturėdavo ką valgyti, ateidavo pas Mačiūną konservų pasiimti“, – pažymėjo J. Mačiūno „fluxus“ kabineto kuratorė Eglė Komkaitė-Baltušnikienė.

Beje, jis turėjo daug skolų, trisdešimt šaukimų į teismą, o 1975 m. Niujorke per samdytus banditus buvo sumuštas ir neteko akies, spėjama dėl to, kad nebuvo grąžinęs skolos.

Įdomu, kad J. Mačiūnas Niujorke norėjo įkurti kooperatyvinius menininkų butus. Jis telkė bendraminčius ir kartu įsigijo stipriai apleistų SoHo rajono pastatų. Jo pastangomis buvo sutvarkyti keliolika kooperatyvų. Jis laikomas Niujorko SoHo menininkų kvartalo idėjos autoriumi.

J. Maičiūnas
J. Mačiūno „fluxus“ kabinetas Kauno paveikslų galerijoje. Jis turėjo silpną sveikatą, nuolat kentė skausmus, tad visą gyvenimą vartojo stiprius vaistus. Nepaisant to, jo galvoje knibždėjo įvairiausių idėjų: norėjo burlaiviu apkeliauti pasaulį, įkurti „Fluxus“ salą./ R. Tenio nuotr.

Kabinetas Kaune

1999 m. vasario 16 d. Kauno paveikslų galerijoje duris atvėrė Jurgio Mačiūno „fluxus“ kabinetas. Ekspozicijoje galima išvysti su „fluxus“ judėjimo įkūrėjo J. Mačiūno gyvenimu susijusius daiktus, eksponatus, taip pat jo bendraminčių menininkų kurtus kūrinius.

Kabinete eksponuojami Ay-O (Takao Iijima), Takako Saito, Mieko (Chieko) Shiomi, Yoko Ono, John Lennon, John Chick, Georg Brecht, Geoffrey Hendrick, Nam June Paik, Jono Meko, Kęstučio Grigaliūno, Redo Diržio, Antano Obscarsko ir kt. darbai.

J. Mačiūno erdvėje eksponuojama jo kurta „Milo Veneros prijuostė“, „Fluxus įsilaužimo rinkinys“ bei kt.

„J. Mačiūnas – XX a. kūrėjas, padaręs perversmą meno pasaulyje. Jis įvedė naują suvokimą, naują sampratą, tai vienas pamatinių šiuolaikinio meno akmenų. „Fluxus“ buvo revoliucija. Mačiūnas vertas pačios didžiausios pagarbos, turime juo didžiuotis“, – teigė E. Komkaitė-Baltušnikienė.

J. Mačiūno aikštė Kaune, į kurią neįmanoma patekti nepažeidžiant kelių eismo taisyklių./ A. Aleksandravičiaus nuotr.

Mirė JAV

Žinodamas, kad liko gyventi vos keli mėnesiai, J. Mačiūnas nusprendė susituokti: vedė poetę Billie Hutching. Ceremonijos metu vyko „fluxus“ pasirodymas „Eroso atėjimui“, kurio metu jaunieji keitėsi ne žiedais, o drabužiais: moteris apsivilko jaunikio kostiumą, o vyras – nuotakos apdarus.

1978 m. gegužės 9 d. J. Mačiūnas mirė Bostone nuo kasos vėžio, jo pelenai išbarstyti jūroje. Per laidotuves skambėjo mėgstamo italų kompozitoriaus Claudio Monteverdi baroko kūriniai – to pageidavo velionis.

Projektą „Svarbiausi Kauno kultūros ir istorijos akcentai 2022-aisiais metais“ iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA