Portalas „Kas vyksta Kaune“ pristato straipsnių ciklą, kuriame pateikiamos svarbios tą dieną tarpukariu spaudoje paskelbtos naujienos, kurias pavyko išsaugoti Architektūros ir Urbanistikos tyrimų centro komandai. Liepos 13-ąją „Lietuvoje” pasirodė tekstas apie Kauno gatvių iškabas.
„Neseniai Miesto Taryba yra patvirtinusi pavadinimus visoms esamoms Kauno gatvėms, takams, aikštėms ir t.t. Teko daug iš esamų gatvių pavadinimai pakeisti, o vietomis duoti nauji vardai, nes buvo daug gatvių ir visai be jokių pavadinimų. Tačiau nebuvo aiškiau nutarimo, kuria kalba tie gatvių pavadinimai parašyti ir ar viena tik lietuvių kalba, ar be jos ir lenkų ir žydų kalbomis. Dar pirmiau buvusieji Miesto Tarybos sprendimu savo iš vasario 13 dienos 1919 metų buvo pavedusi tą klausimą ištirti Miesto Valdybai, o ši savo nutarimą iš balandžio 16 dienos 1919 m. yra užsakiusi visus gatvių pavadinimus trijomis kalbomis, lietuvių, lenkų ir žydų kalbomis. Tokios iškabos ir buvo padarytos. Gatvių pavadinimai buvo ne tik rašomi tomis trijomis kalbomis, bet ir patsai pavadinimas buvo keičiamas, pavyzdžiui Laisvės Alėja lenkiškai buvo vadinama Aleja Wolnosci, Šaltkalvių gatvė vadinama Slesarska ir dar savaip žydų kalba. Tokie trilypinami pavadinimai teikia gyventojams daug painiavos ir todel jau šio sąstato Miesto Valdyba buvo nutarusi visus tuos pavadinimus rašyti kad ir trijomis kalbomis, bet paliekant pamate lietuvišką pavadinimą .
Kauno Miesto Valdybos nariai M. Burba ir J. Roginskis visgi buvo tos nuomonės, jos reikia rašyti trijomis kalbomis (?!Red), o burmistras J. Vilošis nurodinėjo, jog bus ir pigiau ir geriau rašyti viena valstybine kalba. Nesant tarp Valdybos narių sutikimo, klausimas buvo atiduotas išspręsti Miesto Tarybai, kuri liepos m. 5 dieną ir yra tą klausimą persvarsčiusi. Vieni Tarybos narių buvo tos nuomonės, kad klausimą reikia palikti po senovei, tai yra pavesti Valdybai išspręsti tą klausimą, bet nesant sutikimo, kaip tat padaryti, tas pasiūlymas negalės klausimo išrišti. Todėl tas pasiūlymas, kuris buvo daromas lenkų frakcijos narių, negalėjo būti statomas nei balsuoti, nes Miesto Valdyba, nesutinkant burmistrui, negalėjo gaminti iškabų tomis trimis kalbomis.
Atstovai iš žydų frakcijos įrodinėjo, jog mūsų konstitucija yra patikrinus tam tikras teisės gyventojų mažumas ir jog atsisakymas nuo vartojimo visų vietos kalbų gatvių pavadinimų iškabose būtų kaip ir šių mažumų tautinių jausmų įžeidimas. Šie gyventojai galėtų manyti, jog jų teisės yra mažinamos. Lietuvių frakcijos Tarybos nariai nurodinėjo, jog gatvių pavadinimas tu viešo ir net valstybinio pobūdžio, nes juos vienodai ir tiksliai reikia vartoti dokumentus rašant pas notarus, paštų įstaigose ir visuose kituose susirašinėjimuose ir todėl nera galima tų pavadinimų nei keisti, nei juo mažiau versti į kitas kalbas, o jeigu tų mažumų kalbos nebus pavartotos gatvių pavadinimuos, tai čia visai nereikėtų matyti tų mažumų teisių siaurinimo.
Tų teisių apgynimui mažumų gyventojai turi progos ir Seime ir visose kitose įstaigose. Žydų frakcijos nariai nebuvo padavę kokio nors pasiūlymo ir todel balsavimui buvo pateiktas tik vienas lietuvių frakcijos pasiūlymas, kad visi miesto gatvių pavadinimai būtų daromi viena valstybine kalba (kitaip ir būti negali, Red.) Prieš tokį pasiūlymą tesurinka tikrai 12 balsų, iš dalyvavusių posėdyje 41 nario, ir tuo būdu tas pasiūlymas aiškios daugumos buvo priimtas. Galima pažymėti, jog posėdy dalyvavo 13 narių lietuvių frakcijos, ir todel nėra abejojimo, kad jei būtų perbalsuota, kas yra už tą pasiūlymą, tai toji dauguma būtų susiradusi, nors gal kažikurie ir būtų nuo balsavimo susilaikę. Tokia tad Kauno gatvių pavadinimo istorija. Miesto Statybos Skyriui yra pavesta daryti šias iškabas.“
