Sekmadienį prie Kauno marių atvykę pasivaikščioti poilsiautojai nustebo – pakrantės buvo nusidažiusios mėlynai, o nuo jų sklido nemalonus kvapas. Gyventojai sunerimo, kad į vandenį galėjo išsilieti pavojingi teršalai ar kitos medžiagos.
[galerija kiek=””]
„Kas atsitiko su Kauno mariomis, mėlynos pakrantės, baisi smarvė visur!”, – sakė kaunietis Artūras. Situaciją pakomentuoti paprašėme Kauno marių regioninio parko direkcijos vyriausiojo specialisto biologo Giedriaus Vaivilavičiaus.
Žydi vanduo
Jis pasakojo, kad baimintis nereikėtų, nes vandenyje vyksta natūralus procesas – žydi planktonas, melsvadumbliai, kurie įprastai būna žalsvo atspalvio.
Šį faktą patvirtino ir vandens mėginius tyrimui paėmę LR aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus specialistai. „Vandenyje žydi planktonas, melsvadumbliai, kurie įprastai būna žalsvos spalvos. Mūsų duomenimis Kauno marių vandens užterštumo padidėjimo nenustatyta”, – teigė vyriausiasis specialistas Rytis Dobilas.
„Vandens žydėjimas vyksta dėl pakankamo medžiagų kiekio planktonui: azoto ir fosforo, kurį čia atneša Nemunas, jis šioje vietoje sustoja, nes upė užtvenkta, o tai itin palankios sąlygos dumbliams vešėti”, – aiškino G. Vaivilavičius.
Jo teigimu, karštų vasarų metu, kai daug saulės, vandenyje gyvenantys mikroorganizmai vykdo fotosintezę ir dauginimosi procesą, tuomet vandeny sunaudojama daug deguonies, organizmai žūva ir vanduo pradeda pūti.
Biologas pataria šią vasarą intensyviai žydint vandeniui, rinktis kitas maudynių vietas, nes prie supuvusios masės prisilietusi oda gali jautriai sureaguoti: būti išberta, niežėti.
Patariama nesirinkti užutekių, kur nėra vėjo, geriau paieškoti vėjo skalaujamų krantų, ten esą daug deguonies, dumbliai neturi kaip prisitvirtinti ir suaugti į bendrus darinius, tad ir žydėjimas vykti negali.
Gali atsirasti salų
Biologas atkreipė dėmesį, kad Kauno marios palankios žydėjimui, nes čia patvenktas Nemunas, šis reiškinys nenatūralus gamtai.
„Tokią didžiulę upę patvenkiti nenatūralu: juk ji neša didžiulius nešmenis, iš visų intakų, net Baltarusijos, kurie nusėda, į Nemuną per visas liūtis subėga pūvantys lapai, priplaunama organikos, ilgainiui viskas sustoja ir pradeda sėsti, formuojasi dumblas, upė seklėja. Kasmet nusėda dumblo sluoksnis, po centimetrą ar daugiau. Marios – teklėja, tai natūralus procesas”, – sakė G. Vaivilavičius.
Jis pasakojo, kad taip susiformavo ir Rusnės sala Nemuno deltoje, Šilutės rajone. „Atsirado daugybė nešmenų, ši sala iki šiol auga. Nemuno deltos rezervate tokiu būdu atsiranda vis daugiau naujų salų, ši ateitis gali laukti ir Kauno marių”, – sakė specialistas.
G. Vaivilavičiaus teigimu, vandens žydėjimas tęsis iki atvėsimo ir saulės spindulių sumažėjimo, nes dumbliams reikia daug šviesos ir šilumos.
