Portalas „Kas vyksta Kaune“ pristato straipsnių ciklą, kuriame pateikiamos svarbios tarpukario spaudoje paskelbtos naujienos, kurias pavyko išsaugoti Architektūros ir Urbanistikos tyrimų centro komandai. Liepos 9-ąją 1931-aisiais metais „Lietuvos aide“ svarstyta, ar teisingai atliekami Kauno tvarkymo darbai.
„Mūsų laikina sostinė nuolat tvarkoma ir pertvarkoma: gatvės grindžiamos ir vėl ardomos, šaligatviai tiesiami ir vėl griaunami, arba vėl paaukštinami, pažeminami, padidinami ir t.t. Viskas būtų gerai – kauniečiai kelių metų būvyje jau tiek apsiprato su tais nuolatiniais miesto gatvių kasinėjimais – jei tik tas miesto tvarkymo darbas mūsų miesto tėvų inžinierių visuomet būtų atliekamas tikslingai ir racionališkai. Deja, to kartais nėra. Stebint tuos darbus kartais atrodo, lyg mūsų miesto tėvai pamiršo, kad Kauno miestas nuolat auga ir plečiasi, kad judėjimas jo gatvėse nuolat didėja, kad Kaunas ateity gali virsti dideliu ir judriu miestu.
Tuo tarpu į tai rimtai reikia atsižvelgti ir tvarkyti miestą taip, kad jo gyventojų judėjimas niekuo nebūtų trukdomas ir varžomas, kad važiuoti ar vaikščioti jo gatvėmis visiems ir visuomet galima būtų patogiai ir laisvai. Tačiau atrodo, lyg miesto tėvų daroma atvirkščiai. Pav., Laisvės Alėjos (vadinas, pačio miesto centro, kur didžiausias judėjimas) medžiais apsodintas, negrįstas vidurys aptveriamas dabartiniu metu iš abiejų pusių, bet visai neatsižvelgiant į medžius, be jokios prasmės kažkokiomis visai nereikalingomis kampuotomis ir iškilomis akmenų juostomis, kurios tik siaurina ir darko šį ir taip jau nelabai platų Alėjos vidurį ir trukdo publikai laisvai juo vaikščioti. Turint tokią palyginti siaurą medžių alėją, vadinas, taip mažai vietos laisvai judėti ir suaugusiems ir vaikams, jokie jos pagražinimai akmenų juostomis, lysvės ar gazonai yra čia visai ne vietoj.
Prisiminkime tiktai, kokios žmonių minios užplūsta tą medžių alėją įvairių tautinių iškilmių ir eisenų ar nuolat didėjančių Lietuvos ūkio parodų metu! (Į tas iškilas, nereikalingas akmens juostas nevienas užsižiopsojęs pilietis, ypač naktį, suklups ar net ir parkris, keikdamas dėl savo nelaimės ne ką kitą, tik tą pačią miesto valdybą ir jos darbus. Be to, ir grynai estetiškais sumetimais (o į gražią svarbiausios mūsų miesto gatvės išvaizdą taip pat reikia atsižvelgti) toks lygios ir gana siauros medžių alėjos plotmės smulkinimas ir darkymas akmenų juostomis yra peiktinas ir nedarytinas.
Užsieny tokio miesto „tvarkymo“ darbo niekur nepamatysi. Panašios medžių alėjos ten niekuomet negadinamos ir nesiaurinamos jokiomis iškilomis akmenų juostomis ar pertvaromis. Jos taip pat negrindžiamos, bet padengiamos tam tikro kieto nedulkstančio žvirgždo sluoksniu. Taip reikia padaryti ir Kaune.“
