Portalas „Kas vyksta Kaune“ pristato straipsnių ciklą, kuriame pateikiamos svarbios tą dieną tarpukariu spaudoje paskelbtos naujienos, kurias pavyko išsaugoti Architektūros ir Urbanistikos tyrimų centro komandai. Liepos 6-ąją 1921-aisiais metais „Lietuvos” žurnalistai svarstė, kiek daug Kaune darbų, apie kuriuos visuomenė nežino.
„Taip pripratome prie skambių ir plačiai reklamuotų darbų, kurie dažnai labai dažnai nevykusiai baigiasi, kad ir mūsų laikraščiai ir plačioji visuomenė kitų darbų nė matyti nemato. Tačiau tokių mažučių darbų, grynai kultūros, nereklamuotų darbelių irgi yra, tik apie juos mažiausiai kalbama ir žinoma.
Štai vienas pavyzdys – tai šimtasis karių klubo vaidinimas. Nei didelių lėšų, nei didelių kalbų tai nereikalavo, o gili visuomeninė to darbo reikšmė niekam neabejotina. Ir tai greta mūsų garsiosios „dramos dramos“.
Štai antras darbas – Kauno vaikų eikštelės. Kad jos veikia, mažai kas žino. Pavasary žmonių būrelis, tuo darbu susidomėjęs, įrengė vaikų eikštelių vedėjų vieno mėnesio kursus – nes nesant vedėjų negalima ir eikštelių įtaisyti. Pil. Ivanauskienės vedami kursai išleido per dvidešimts žmonių, tam darbui maždaug prisiruošusių. Reikėjo rengti ir pačias eikšteles, neturint dar nė prityrimo nė didesnio visuomenės palaikymo, nes pačių aikštelių tikslas daug kam inteligentų net buvo nesuprantamas. Tačiau ir čia pavyko rasti geros valios žmonių pritarimą ir palaikymą. Išjudinus pil. H. Ivanauskienei, kuri labiausia to darbo įrengime pasidarbavo, pavyko įtaisyti bendromis jėgomis kelerias eikšteles, kuriose dabar žaidžia ir minta iki 400 vaikų: Žaliajam Kalne, Aleksote, Vilijampolyj ir Šančiuose. Žemės Ūkio Ministerija padėjo sukurti ir pavedė tinkamos žemės plotus gražiose, sveikose vietose. Švietimo Ministerija asignavo žymią sumą aikštelių vedėjų apmokėjimui. Socialės Apsaugos Departamentas davė maisto ir lėšų maisto supirkimui. Rinkliava įtaisyta pavasarį davė galimybės eikšteles aptverti ir kiek jas tiksliau paruošti. Keli žmonės, pirmoj vietoj pil. A. Smetona, davė lėšų kitiems eikštelių reikalams. Prel. Ališauckas nuo pat pradžios paremdavo darbą, sutelkdamas vietą kursams ir toliau eikštelės visame kame palaikydamas. Tarp įstaigų, kurios prisidėjo prie darbo, nerandame vienos, kuriai turėtų tas labiausiai rūpėti – miesto valdybos. Nors atskiri žmonės iš valdybos (pil. Kairiunaitės) ir daug pajėgų padėjo, kai ir miestą prie darbo pritraukus, tačiau tai napvyko padaryti, mat, miesto valdyba tai politikos, o ne kultūros darbo įstaiga. Tačiau ir be jos darbas prasidėjo ir eina sėkmingai.“
