Lietuva su nerimu ir nežinia laukia ketvirtadienį vyksiančio referendumo dėl Didžiosios Britanijos likimo Europos Sąjungoje (ES) rezultatų.
„Visi šio referendumo laukiame su nerimu. Tai bus labai svarbus Didžiosios Britanijos žmonių pasirinkimas“, – BNS sakė Lietuvos ambasadorė Londone Asta Skaisgirytė.
Tarptautinė bendruomenė, įskaitant Lietuvą, tvirtai ragina britus balsuoti už likimą Bendrijoje.
Tačiau jeigu referendume bus nuspręsta palikti ES, dėl išstojimo sąlygų Londonas ir Briuselis derėsis bent dvejus metus.
Būtent šios išstojimo sąlygos ir kelia daugiausiai klausimų, koks bus tolesnis Bendrijos bei Didžiosios Britanijos bendradarbiavimas ir kas lauks toje šalyje gyvenančių lietuvių, sakė BNS kalbinti Lietuvos pareigūnai ir ekspertai.
Gyventojų apklausoms rodant nedidelę likimo ES šalininkų persvarą, sutariama, kad britų išėjimas iš ES taptų smūgiu Bendrijai, iš kurios iki šiol nebuvo pasitraukusi nė viena narė.
Naujiems imigrantams – apribojimai
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius spėja, kad „Brexit“ šiuo metu Britanijoje gyvenančių lietuvių neturėtų paliesti.
Tačiau britams palikus ES, naujai atvykstantys ES piliečiai grėstų susidurti tiek su problemomis imigruojant, tiek su prastesnėmis socialinėmis sąlygomis. Tai, be abejo, priklausytų nuo Didžiosios Britanijos ir ES derybų.
„Naujai į Didžiąją Britaniją atvykę lietuviai gali susidurti su didesniais saugikliais, susijusiais su darbo vietomis ar mokesčiais už mokslą“, – sakė L.Linkevičius, svarstydamas pasitraukimo scenarijų.
Ambasadorė A.Skaisgirytė teigė, kad „Brexit“ scenarijaus atveju aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai su problemomis atvykti į Britaniją ir įsidarbinti joje nesusidurtų, nepaisant praktiškai bet kokių išstojimo sąlygų.
Tačiau, jos teigimu, darbuotojų su žemesne kvalifikacija ir darbo prieš atvykstant nesusiradusių, iš pašalpų gyvenančių lietuvių gali laukti nauji iššūkiai, įsikuriant Didžiojoje Britanijoje.
„Jeigu to laisvo judėjimo neišliks ir kitos ES šalys bus traktuojamos kaip trečiosios šalys, tada atvykimo režimas būtų kitoks“, – tvirtino diplomatė.
Nerimauja ir lietuvių bendruomenė
Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, Didžiojoje Britanijoje šiuo metu gyvena apie 200 tūkst. lietuvių.
Šios šalies lietuvių bendruomenės pirmininkės Dalios Asanavičiūtės teigimu, tarp jos tautiečių tvyro nežinomybė, kas pasitraukimo iš ES atveju nutiktų Didžiosios Britanijos imigrantams.
Ji nuogąstavo, kad „Brexit“ šalininkų kampanija yra labai stipriai nukreipta prieš imigrantus iš ES šalių.
„Mes, kaip bendruomenė, bandėme susiorganizuoti diskusiją šiuo (imigrantų sąlygų) klausimu. Kalbėjome ir su Lietuvos politikais, ir su vietos valdžios atstovais, tačiau niekas nedrįso kalbėti apie tai – nei politologai, nei politikai“, – BNS sakė D.Asanavičiūtė.
„Aš palyginčiau šį referendumą su tuo, kaip anglai laukė referendumo dėl Škotijos atsiskyrimo rezultatų. Lygiai taip pat nerimaujame ir mes“, – pridūrė ji.
Vis dėlto lietuvių atstovė Didžiojoje Britanijoje sakė, jog dauguma lietuvių tikisi, kad britai nedidele persvara nubalsuos už pasilikimą ES.
Didelis smūgis Europos Sąjungai
Užsienio reikalų ministras L.Linkevičius teigė, kad Lietuva yra suinteresuota Didžiosios Britanijos išlikimu Europos Sąjungoje.
„Kadangi esame ES narė, norime, kad ta Sąjunga būtų stipri ir tvirta. Jungtinei Karalystei pasitraukus, tie faktoriai sumažėtų ir mūsų interesai taip pat būtų pažeisti“, – sakė ministras.
„Brexit“ naudos neatneštų tikrai niekam. Nei ES, nei regionui, nei tarptautinėms organizacijoms“, – pabrėžė jis.
Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, Didžioji Britanija yra penkta pagal dydį pasaulyje ir antra po Vokietijos Europos Sąjungos ekonomika, kurios bendrasis vidaus produktas sudaro daugiau nei 2,5 trilijonų eurų. Savo ruožtu Londonas yra vienas iš svarbiausių pasaulio finansinių centrų. Daugiau nei 60 mln. gyventojų turinti valstybė taip pat yra svarbi NATO narė, kurios gynybos biudžetas kiek viršija 2 proc. bendrojo vidaus produkto.
„Jeigu Didžioji Britanija paliktų Europos Sąjungą, tai būtų didelis smūgis bendrai ES architektūrai“, – sakė ambasadorė Londone A.Skaisgirytė.
Jai antrino ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Linas Kojala: „Migracijos ir saugumo krizę išgyvenančiai Europos Sąjungai tai būtų didelis smūgis.“
Dezintegracinės nuotaikos
„Euroskeptinės Europos jėgos tikrai įdėmiai stebės šį referendumą. Tokios valstybės kaip Olandija, Belgija ar Prancūzija turi potencialo euroskeptinėms nuotaikoms stiprėti ir akivaizdu, kad „Brexit“ pavyzdys paskatintų, jei ne domino efektą, tai tų pozicijų sustiprėjimą“, – BNS sakė L.Kojala.
Anot jo, Briuselis padarytų klaidą, jeigu derėdamasis dėl britų išstojimo leistų jiems išlikti visateise ekonominės sąjungos nare. Ekspertas sakė, kad toks ir yra pagrindinis euroskeptikų argumentas.
„Tai taptų pirmu ir dideliu postūmiu euroskeptikams visoje Europoje, kurie sakytų, kad Londonas vis tiek liko ekonominės sąjungos dalimi, tačiau dėl politikos Briuselis jiems nenurodinės“, – kalbėjo ekspertas.
Politologas teigė, kad „Brexit“ gali paskatinti separatistines nuotaikas pačioje Didžiojoje Britanijoje, kadangi nepaisant visuomenės susiskaldymo Šiaurės Airija ir Škotija yra itin proeuropietiškos.
Pastarosiomis dienomis paskelbtos gyventojų apklausos rodo, kad likimo stovyklos šalininkai turi nežymią persvarą prieš „Brexit“ stovyklą.
L.Kojala mano, kad britai vis dėlto turėtų balsuoti už pasilikimą ES.
„Manau, kad britai, kurie yra konservatyvūs žmonės, supras miglotą „Brexit“ naudą ir gerokai labiau apčiuopiamą žalą, nuostolius ir nežinią, ir tai greičiausiai bus nepriimtina britams, kurie iš principo gyvena gerai, jie nėra ištikti krizės ir panašiai“, – tvirtino ekspertas.
Didžioji Britanija į ES įstojo 1973 metais.
