„Krizė 2011-aisiais paliko Lietuvos politikus ir verslininkus. Tarp mūsų, prasidėjusi 2008-aisiais, ji vis dar tęsiasi“, – tokiais žodžiais prasidėjo pilietinė akcija „Gyvenimas per brangus“.
Vienas iš eitynių organizatorių, Rolandas, teigė, jog tai – dar ir pirmas žingsnis į protestų kultūros Lietuvoje plėtrą. „Lietuvoje mes išvis neturim jokios protestų kultūros, ir čia yra didžiausia problema“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ teigė jis. „Tai studentų ir jaunimo siekis yra pagrindinis, kad tą kultūrą užvest šiek tiek šiuo renginiu. Ir šiandien, galų gale, yra pilietinio pasipriešinimo diena – labai gera proga tai padaryti.“
Eitynės, kuriose dalyvavo virš 100 žmonių, – trijų dienų prekybos centrų boikoto tęsinys, nukreiptas ne tik prieš verslo, bet ir prieš politinius sprendimus. Jose dalyvavo ne tik studentų iniciatyvos „Aukštasis Moxlas“ atstovai, bet ir pilietiškai nusiteikę dirbantys miestiečiai, pensininkai.
Pasak Rolando, trijų dienų prekybos centrų boikotas nė kiek nepadėjo pagerinti situacijos. „Nemanau ir nemanom, kad kažkas pasikeitė po boikoto“, – sakė jis. „Boikotas buvo nutaikytas prieš konkrečiai verslo struktūrą. Mūsų eisena yra ne tik verslui, bet ir prieš pačią valstybę, politiką į studentus, dirbančius žmones“, – eitynių paskirtį pasakojo vyras ir pabrėžė, jog šios eitynės yra niekaip nesusiję su jokiomis politinėmis partijomis.
„Nenorim, kad visa šita eisena, įvykis, taptų kažkokios partijos žaisliuku ir dėl to labai griežtai pasisakom prieš bet kokias partijas, kurios bandytų su mumis žaist, derintis ir taip toliau“, – teigė organizatorius ir žadėjo, kad partijų atstovai pasisakyti tikrai neturės galimybės.
Laisvės alėjoje prie fontano prasidėję eitynės baigsis Santakos parke, kur vyks visuotinė gyventojų asamblėja. Joje kiekvienas turės teisę išsakyti savo problemas. „Viskas, kas bus sakoma prie Santakos, bus eilinių gyventojų, jaunimo, studentų kasdienybė, rūpesčiai ir problemos“, – teigė Rolandas.
Tuo tarpu eitynėse dalyvaujančios kaunietės teigė, jog yra nusivylę Lietuva ir Kaunu. „Šiandien nuėjau, pasižiūrėjau. Kasose po 15-20 žmonių eilės, perėjau visas, pasižiūrėjau. Juokas ima, geriau čia dalyvautų bendrai, su visais… O dabar kaip tu gali įrodyt kažką?“ – teigė kaunietė. „Matot, kokie mes nevieningi žmonės? Tik verkšlenti, kad blogai. Kad blogai tai taip, bet kad palaikyt kažką – nėra kam jau“ – teigė visuomene nusivylusi moteris.
Kita kaunietė su portalu „Kas vyksta Kaune“ kalbėti atsisakė, tačiau rėžė, kad į eitynes, jos nuomone, susirinko tik normalūs kauniečiai. „Nu pažiūrėkit jūs, kiek žmonių… Mažai! Tik normalūs čia atėjo!“ – teigė ji.
Rolandas teigė, jog eitynės buvo derinamos su iniciatoriais kituose miestuose. „Derinom, bet, kiek žinau, kitur turėjo problemų gauti leidimų išvis organizuoti tokias eitynes ir tai tik dar kartą parodo, kad miesto valdžios požiūris yra labai kritiškas į bet kokį nuomonės išsakymą, bet kokią kritiką valdžiai ar esamai situacijai“, – įvardijo jis dar vieną opią problemą.
Jo nuomone, Lietuvoje viešas nuomonės išsakymas – nebepriimtinas fenomenas. „Kuo toliau, tuo labiau tas bet koks viešos nuomonės sakymas tampa kažkokiu priešų ieškojimu, raganų medžiokle… Tai tampa absurdu“, – teigė kaunietis.
Portalas „Kas vyksta Kaune“ primena, jog gegužės 10-13 dienomis vykęs prekybos centrų boikotas – akcija prieš po euro įvedimo pabrangusias prekes ir paslaugas. Panašiu metu feisbuko socialiniame tinkle kilusi akcija „Nesėdėsiu, neburbėsiu, o kažką darysiu“ paplito daugelyje Lietuvos miestų. Jų aktyvistai gegužės 14-ąją paskelbė pilietinio pasipriešinimo diena, kurios metu vykdomos protesto prieš kainas ir politinius sprendimus akcijos.
