Kaunietis Tomas (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) ilgiau, nei tris savaites gulėjęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninėje Kauno klinikose, teikiamus pietus ne valgydavo, o tik nufotografuodavo. Kodėl?
Pasak 24 m. vaikino, jau po pirmų kąsnių maistas pasirodė „prastas, beskonis ir tiksliai atspindintis gulėjimo ligoninėje nuobodulį.” Teiraujamės rezultatų.
Patiekalų įvairovė
Nuotraukose užfiksuoti įvairūs pietų patiekalai: mėsa, troškiniai, dešrelės, bulvių plokštainiai, plovas, makaronai, žemaičių plynai. Šalia patiekiama sriuba, duonos riekė ir kompotas.
LSMU ligoninės Kauno klinikų Viešosios komunikacijos tarnybos vadovė Milda Dambrauskienė informavo, kad pacientai pietums pasirenka vieną iš dviejų pagrindinių patiekalų.
„Jie per savaitę kasdien keičiasi, bet daugiausia tai mėsos patiekalai su bulvėmis ar makaronais ir daržovėmis, tradiciniai lietuviški patiekalai: balandėliai, žemaičių blynai”, – sakė M. Dambrauskienė.
Tomo teigimu, jam nebuvo leista rinktis iš kelių patiekalų, spec. mitybos poreikių vaikinas irgi neturėjo: „Rinktis man nebuvo sudaryta galimybė, gaudavau pietums tai, ką ir visi.”
Priminė sovietmetį
25 dienas vaikinas atneštus pietus tik užfiksuodavo ir vėliau jį išnešdavo aptarnaujantis personalas. Fotografavimo tikslas – per maistą pavaizduoti ligoninės nuobodulį.
Darbuotojams Tomas negailėjo gerų žodžių: pastabų dėl išpuikimo vaikinas nesulaukė, jo manymu, personalas supranta, kad jei yra galimybė, pacientai renkasi kitą maistą: „Tikrai nebelikę nei lašo sovietinės kultūros – aptarnaujantis personalas, gydytojai malonūs ir paslaugūs, atlieka savo darbą be jokių vokelių. Palatos taip pat renovuotos, modernios”.
Būtent maistas Tomui buvo vienintelis dalykas, kuris Klinikose dar primena sovietmetį.
Pietus jam atveždavo artimieji arba keliaudavo valgyti į kitame Klinikų korpuse veikiančią kavinę.
Tomas pastebėjo, kad kiti jo palatoje gulėję pacientai maistą suvalgydavo, tiesa, prisiminė, kad jie buvę iš tolesnių šalies vietovių.
Per dieną – 13 tūkst. porcijų
Viešai skelbiama, kad Kauno klinikose besigydančius pacientus aptarnauja Ligonių maitinimo skyrius. Čia yra dvi virtuvės – centrinė, kur gaminami patiekalai suaugusiesiems ir vaikų, aptarnaujanti kūdikius ir asmenis iki 18 m.
Virtuvė aptarnauja beveik 2 tūkst. pacientų. Per dieną joje pagaminama apie 13 tūkst. porcijų: kūdikiams ir vaikams gaminama apie 400 porcijų, vaikams iki 18 metų – apie 2 tūkst. ir suaugusiems žmonėms apie 10 tūkst.
Skyriuje dirba 19 virėjų ir 29 pagalbiniai darbininkai. Darbą jie pradeda 4 val. ryto ir baigia 19 – 20 val. Dirbama 2 pamainomis. Valgiaraščius, pagal skyriuose besigydantiems pacientams nurodytas dietas, sudaro 6 dietistės ir gydytoja dietologė. Valgiaraščiai sudaromi pagal 18 ligoninėje naudojamų dietų.
Pietums – apie 1 euras
LSMU ligoninės Kauno klinikos Viešosios komunikacijos tarnybos vadovė Milda Dambrauskienė informavo, kad visos dienos maitinimui vienam ligoniui (pusryčiams, pietums, vakarienei ir naktipiečiams) skiriama 2,46 euro. Iš šios sumos pietums tenka nuo 0,85 iki 0,95 euro.
Ji teigė, kad ministerijos patvirtinto valgiaraščio ar receptūrų rinkinio, kuris būtų rekomenduojamas Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigoms, nėra. Kiekviena ligoninė turi savo valgiaraščius.
„Visose Lietuvos ligoninėse patiekalai yra panašūs”, – pridūrė Klinikų atstovė.
Neskanus ir nekaloringas?
Pacientas Tomas atkleidė, kad pusryčius ir vakarienę dažniausiai valgydavo, nors pusryčiams pateikiama košė ir būdavo „bespalvė ir beskonė”, o apie ją esą sklando legendos.
Vaikinas pasakoja iš pradžių bandęs valgyti pietums pateikiamą maistą, kartą ragavo Kėdainių blynų: „Skonis buvo klaikus, kaip plikyto sausainio, prikimšto trijų dienų senumo tarkio.”
Vaikino manymu, čia pateikiamas maistas kaloringumo normas pasiekia tik dėl to, kad kiekvieną kartą pateikiama duonos riekė.
Pasak Kauno klinikų atstovės M. Dambrauskienės, ligoninės valgiaraščiai sudaromi atsižvelgiant į pacientams paskirtą dietą, apskaičiuojant reikalingą maisto medžiagų ir kalorijų kiekį.
„Valgiaraštis sudaromas 7 dienoms, patiekalų kaloringumas ir maistingumas atitinka nustatytas normas”, – teigė M. Dambrauskienė.
Meniu nuolat atnaujinamas
Klinikų atstovės pasiteiravus, kodėl pacientai skundžiasi maistu, ji atsakė, kad meniu yra gana įvairus, nuolat atnaujinamas.
„Pastaruoju metu į meniu yra įtraukta daug naujų produktų – vaisių (bananai, obuoliai), daržovių (moliūgai, cukinijos, pomidorai, šparaginės pupelės, brokoliai, žiediniai kopūstai), prieskoninės žolelės, taip pat jogurtai, desertinė varškė. Su šiais produktais į valgiaraštį įtraukti ir nauji patiekalai”, – informavo M. Dambrauskienė.
Paklausėme Tomo, kodėl, jo manymu, šis maistas prėskas, nevisavertis, jis atsakė: „Nes viešieji pirkimai įpareigoja pirkti pigiausią paslaugą. Svarbiausia nesivadovauti pigiausios kainos kriterijumi ir pabandyti pateikti geresnį maistą, prie kurio nereikėtų duonos”, – svarstė vaikinas.
„Pagal paciento Tomo paminėtus patiekalus galima spręsti, kad jam buvo skirta pagrindinė dieta, kuriai nėra taikomi ypatingi vienokių ar kitokių maistinių medžiagų ribojimai ir neskiriamas didesnis jų kiekis”, – pastebėjo Klinikų atstovė.
Dauguma – patenkinti
M. Dambrauskienė pažymėjo, kad Kauno klinikose kasmet atliekamos pacientų pasitenkinimo paslaugomis apklausos.
2015 m. apklausos duomenimis, 74 proc. pacientų buvo patenkinti maitinimu ir šis rodiklis gerokai atsiliko nuo kitų ligoninės paslaugų vertinimo.
„Kauno klinikų administracija supranta situaciją ir stengiasi, kad ligonių maitinimas gerėtų. Pastaraisiais metais įvyko daug pokyčių ir numatoma dar daugiau investuoti, kad maistas pacientams būtų gaminamas ir patiekiamas naudojant šiuolaikines technologijas, t. y. atskiromis porcijomis, šildomuose padėkluose”, – sakė M. Dambrauskienė.
Reziumuodamas savo pasakojimą, Tomas pirmiausia, visgi, siūlė spręsti gydytojų algų kėlimo klausimą:
„Jis svarbesnis, o po to jau derėtų gerinti tai, ką valgo pacientai”, – sakė vaikinas.
