SEB banko ekonomistai siunčia gerą žinią dirbantiesiems Lietuvoje: šiais metais vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių turėtų augti net 7 proc. Tiesa, pusės vidutinio atlyginimo augimo priežastimi bus didėjantis minimalus mėnesinis atlyginimas.
SEB banko organizuotoje makroekonomikos apžvalgoje banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda prognozavo, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs sparčiau nei pernai.
Kalbant apie šalies eksportą, šis šiemet turėtų augti 3,5 proc. Dėl atsigavusio vartojimo apie 2 proc. turėtų augti ir importas.
Banko analitikai prognozuoja, kad šiemet kainos turėtų augti 0,3 proc., kitais metais – jau 1,2 proc. BVP augimas, SEB banko skaičiavimu, šiemet turėtų ūgtelėti – 2,8 proc., o 2017 m. – 3,2 proc.
Pristatydamas atlyginimų augimo tendencijas (2016 m. – 7 proc., 2017 m. – 6 proc. prognozė) G. Nausėda akcentuoja, kad didelę įtaką vidutiniam darbo užmokesčiui turi valdžios didinama minimalus mėnesinis atlyginimas.
Šis nuo metų pradžios buvo pakeltas iki 350 eurų, o nuo liepos 1 d. planuojamas dar kilstelėti iki 380 eurų.
Vis dėlto SEB banko prezidento patarėjas įspėja, kad ateityje minimalaus darbo užmokesčio nebepavyks taip sparčiai didinti kaip iki šiol.
„Nemanome, kad MMA didinimą reikėtų stabdyti, tačiau jis turi būti prisitaikantis, o ne užbėgantis į priekį, – komentuoja G. Nausėda. – MMA turi būti reguliariai keliamas pagal vidutinio darbo užmokesčio didėjimo tempą, bet neturi virsti savaiminio jo augimo veiksniu“.
Ekonomistas taip pat įspėja, kad atlyginimai ir toliau artimiausiais metais augs greičiau nei darbo našumas.
Todėl, pasak ekonomisto, būtina sparčiau didinti darbo našumą investuojant į pažangesnes darbo jėgą taupančias technologijas.
„Verslo konkurencingumui pasitarnautų ir socialinio draudimo įmokų mažinimas, kuris palengvintų su darbu susijusių mokesčių naštą“, – teigia ekonomistas.
Grįždamas prie MMA G. Nausėda pastebėjo, kad jei vasarą MMA bus padidintas iki 380 eurų, jo santykis su vidutiniu darbo užmokesčiu pasieks beveik 50 proc. Tai, ekonomisto nuomone, optimalus santykis, nes jam daugiau augant mažėtų darbuotojų motyvacija.
Ekonomistas taip pat pastebėjo, kad valdžia gana noriai didina minimalų atlyginimą, nes padidėjusius kaštus apmoka darbdaviai, tačiau mažiau noriai didina neapmokestinamą pajamų dydį (NPD), nes tai mažina biudžeto pajamas.
Kritikos per makroekonomikos apžvalgą sulaukė ir socialinio modelio priėmimo procesas.
„Svarstymą turime pačioje nepalankiausiu politiniu metu (prieš rinkimus – red.)“, – kalbėjo G. Nausėda.
Kritikos per makroekonomikos apžvalgą sulaukė ir socialinio modelio priėmimo procesas.
„Svarstymą turime pačioje nepalankiausiu politiniu metu (prieš rinkimus – red.)“, – kalbėjo G. Nausėda.
Kalbėdamas apie viešąjį sektorių G. Nausėda taip pat atkreipė dėmesį į viešojo sektoriaus darbuotojų dalį palyginus su visais darbuotojais, Lietuva yra tarp lyderių.
Žiūrėdamas į duomenis, kaip keitėsi 2011-2015 m. viešojo sektoriaus darbuotojų skaičius, ekonomistas pastebėjo, kad jų skaičius sumažintas daugiausia švietimo darbuotojų sąskaita.
Daugiau skaitykite čia.
