Statistikos departamento duomenimis 2015 m. Lietuvoje buvo įregistruoti 10 088 ūkio subjektai. Tai yra net 26,9 proc. mažiau negu 2014 m. Daugiausia naujai įregistruotų ir veiklą pradėjusių ūkio subjektų buvo Vilniaus apskrityje, o mažiausia – Tauragės. Ar susidariusi situacija rodo prastesnę šalies ekonomikos situaciją ir verslo lūkesčius?
Laura Gavėnaitė-Čeberekė, UAB „Teisės ir finansų sprendimai” vadovė sako, kad mažesnis įsteigtų naujų ūkio subjektų skaičius nesusijęs su prastesne ekonomikos situacija šalyje. Šį reiškinį greičiau įtakojo pasikeitusi verslo teisinė aplinka ir priimti nauji teisės aktai.
„Labai didelė dalis steigiamų įmonių buvo skirtos perpardavimui užsienio asmenims, kurie siekė įgyti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Įmonės buvo parduodamos pirkėjams net neatvykstant į Lietuvą. Įsigiję įmonę jie turėdavo pagrindą kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje suteikimo. 2015 metais pakito teisinis reguliavimas ir nustatytos kelios naujovės. Pirma, perleidžiant daugiau kaip 25 proc. įmonės akcijų, akcijų perleidimo sandoriai privalomai tvirtinami notarų biure. Antra, sugriežtintas leidimų laikinai gyventi išdavimas užsieniečiams, kurie užsiima ar ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvoje”, – priežastis vardija L. Gavėnaitė-Čeberekė.
Didžiausią įtaką naujų įmonių skaičiaus mažėjimui galėjo daryti būtent Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimai. 2014 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus įstatymo pakeitimams leidimai laikinai gyventi išduodami tik užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvoje, yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas. Be to jis turi būti šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo arba yra minėtus nurodytus reikalavimus atitinkančios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.
„Dėl minėto reglamentavimo pokyčių turėjo atkristi dauguma trečiųjų šalių piliečių įmonių akcijų įsigijimo sandorių. Nors mūsų bendrovė neužsiima įmonių steigimu perpardavimui, iki šių teisės aktų pakeitimų mus kiekvieną dieną užplūsdavo laiškai iš tokių šalių kaip Indija, Pakistanas, Iranas su prašymais įsigyti įmones. Tokių fiktyvių įmonių įsigijimo tikslas vienas – gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Įvedus naują teisinį reglamentavimą tokių užklausų mes praktiškai nebegauname”, – apie susidariusią padėti aiskina L. Gavėnaitė-Čeberekė.
