Kauno visuomenės sveikatos biuro kartu su miesto policija neseniai atliktas tyrimas patvirtino karčią tiesą: narkotinės medžiagos patenka į ugdymo įstaigas. Patikrinus 29 Kauno mokyklas, 9-iose iš jų aptikta kvaišalų pėdsakų.
Specialistų teigimu, šio tyrimo rezultatai nėra išsiskiriantys iš kitų miestų, kuriuose atliktų tyrimų metu kvaišalų pėdsakų buvo aptikta kur kas dažniau. Apie išryškėjusią problemą diskutuota Kauno miesto savivaldybėje surengtoje konferencijoje, skirtoje Apsinuodijimų prevencijos savaitei.
Aktyvus blaivybės šalininkas, gydytojas psichiatras profesorius Aurelijus Veryga narkotinių medžiagų tyrimo mokyklose rezultatus vertino dvejopai: „Viena vertus, net ir be šių testų mes visi žinome, kad Lietuvos mokyklose egzistuoja tokia problema. Tyrimo rezultatai dar kartą pakartojo tai, kas jau aišku, bet neparodė, kokiais mastais narkotinės medžiagos vartojamos. Taigi kiekybinė išraiška nėra žinoma. Galiausiai nėra aišku, ar tie aptikti pėdsakai tikrai buvo būtent moksleivių rankose bei kišenėse. Reikia toliau tą siūlą narplioti, sekti užtiktais pėdsakais, aiškintis konkrečius asmenis. Vis dėlto šie skaičiai daugelį galutinai įtikins ir privers susimąstyti, kad tokia problema egzistuoja ir ji yra čia pat, tarp mūsų.“
A. Veryga įsitikinęs, kad net ir pateikdamos gan abstrakčius rezultatus, tokios narkotikų pėdsakų paieškos mokyklose yra kur kas etiškesnė alternatyva nei kiekvieno moksleivio individualus tikrinimas, apie kokį buvo vis garsiau kalbama prieš kelerius metus. Esą asmeniškai patikrinus vaikus, rezultatai veikiausiai šokiruotų, o šalies valstybinės institucijos ir sveikatos apsaugos sistema būtų nepajėgi tokio dydžio problemos aprėpti ir su ja susidoroti.
„Jau kuris laikas klausiu, kada mokyklose bus pradėta diegti sveikos gyvensenos ugdymo sistema? Pasigirsta kalbų, esą jau dabar to mokoma. Pasakysiu atvirai: jei šitaip būtų mokoma ir matematikos, tai veikiausiai niekas neišlaikytų valstybinių egzaminų ir apskritai nelaba mokėtų skaičiuoti. Juk visi norime sveikų vaikų, tai ugdykime juos tokiais, keiskime sistemą“, – kategoriškai pareiškė prof. A. Veryga.
Viena opi problema iš daugelio
„Tenka pripažinti, kad mokykla nėra atribota nuo įvairių socialinės rizikos veiksnių, o jų spektras šiai dienai itin platus: tabako, alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas, patyčios, vaikų savižudybių rizika, prekyba žmonėmis, azartiniai lošimai, priklausomybė nuo kompiuterio, elgetavimas, emigracija, vaikų nepriežiūra dėl tėvystės įgūdžių stokos, vieno iš tėvų netektis. Kiekvienas iš klausimų reikalauja ypatingo dėmesio. Žinoma, negalime užsimerkti prieš konkrečius skaičius, todėl juos atskirai analizuosime ir narkotinių medžiagų problemai teiksime didesnį prioritetą“, – sakė Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Virginijus Mažeika.
Kauno mero patarėjas švietimo ir sveikatos apsaugos klausimams profesorius Dainius Pavalkis brėžia naują kryptį, kuria vertėtų veikti greta ligšiolinių prevencinių akcijų: „Turime tiek vaikams, tiek ir suaugusiems įteigti, kad kiekvieno žmogaus sveikatą lemia keturi esminiai faktoriai ir pats svarbiausias iš jų – būtent gyvenimo būdas. Jam teikiama net 50 procentų reikšmės. Mažiau svarbūs, bet vis tiek itin aktualūs yra paveldimumas, aplinkos faktoriai ir sveikatos priežiūra. Tai ne kažkieno išmonė, o oficialūs Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenys. Deja, neretai ši informacija tiesiog ignoruojama, visas sveikatos problemas perkeliant vien medicinai.“
Vietoje gatvės pagundų – sportas
Kauno mokyklose kasmet atliekamos mokinių apklausos, siekiant išsiaiškinti, kuriuos socialinės rizikos veiksnius laiko aktualiausiais. Čia užtikrintai pirmauja patyčių problema, o maždaug pusės ugdymo įstaigų auklėtiniai didesnę reikšmę teikia priklausomybei nuo kompiuterio, tabako bei alkoholio vartojimo klausimams. Toliau eilėje pagal svarbą rikiuojasi narkotikų ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo aspektas.
„Psichotropines medžiagas vaikas gali pradėti vartoti dėl įvairių priežasčių – tiek iš smalsumo, tiek ir dėl tam tikrų socialinių aspektų, įtampos ar nekontroliuojamos emocijų išraiškos, kitų psichologinių problemų. Taigi prevencinis darbas šioje srityje turi būti vykdomas kompleksiškai ir netgi ne miesto, bet visos šalies lygiu. Pavienės mokyklos nieko nepasieks. Visi puikiai žinome, kokie gajūs ir galingi yra narkotikų karteliai, kokie milžiniški pinigai tam skiriami, todėl su šiuo reiškiniu ir apskritai psichotropinių medžiagų paplitimu turi būti kovojama valstybiniu mastu, suvienijus visas susijusias institucijas. Deja, kol kas čia matome daugiau kalbų, nei realių darbų“, – pastebėjo V. Mažeika.
Pasak pašnekovo, vienas iš būdų atgrasyti paauglius nuo kvaišalų – popamokinė veikla, sportas. Kaune daugiausia bendrojo lavinimo mokyklų pripažintos sportiškiausiomis, 80 proc. moksleivių užimti neformaliuoju ugdymu mokyklose, o kas trečias po pamokų lanko kitas neformalaus ugdymo įstaigas. Šiemet 7,5 tūkst. kauniečių moksleivių gali pasirinkti dominančias veiklas, kurioms finansuoti skiriami vadinamieji 15 eurų krepšeliai. V. Mažeika tikisi, kad turiningas ir prasmingas paauglių laisvalaikio užimtumas padės sumažinti rizikos veiksnius atitraukiant vaikus nuo gatvės pagundų.
Narkotinių medžiagų tyrimo autoriai ugdymo įstaigoms rekomenduoja gerinti moksleivių ir mokytojų santykius, informuoti auklėtinių tėvus apie rengiamas prevencines programas bei vidaus elgesio taisykles. V. Mažeika priduria, kad ateityje ketinama uoliau naudotis vaizdo stebėjimo sistemomis, fiksuojančiomis visų Kauno mokyklų išorę ir pusės ugdymo įstaigų vidų.
