Tik po ketverių metų bylinėjimo įvairių instancijų teismuose bendruomenės slaugytojai pavyko įrodyti, kad iš darbo, kuriam atidavė dešimtmečius, VšĮ „Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centro” direktorė ją atleido neteisėtai.
Centro steigėja Kauno rajono savivaldybė tik skėsčioja rankomis. Ji esą neturi galių reikalauti direktorės atsakomybės dėl nustatytų pažeidimų. Daugiausia, ką gali padaryti – tai pasvarstyti, ar jai ir toliau skirti 40 proc. priedą prie atlyginimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) priėmė nutartį, kuria pripažino, kad Linksmakalnio bendruomenės slaugytoja 2012 m. buvo atleista neteisėtai.
Dėl to iš Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centro, kuriame ji dirbo nuo 1985 m., moteriai priteista 6 mėnesių išeitinė išmoka (2 617,58 Eur), neturtinė žala (144,81 Eur) ir kompensacija už priverstinę pravaikštą (5235,16 Eur). Iš viso – beveik 8 tūkst. Eur.
Neteisėtai atleistai slaugytojai atstovavusi Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ teisininkė Živilė Čeplauskė sakė yra nustebusi, kokia mūsų teismų sistema.
„Skelbiama, kad darbo teisės bylos yra prioritetas, kad būtinas greitas ir efektyvus jų nagrinėjimas. Bet šiuo atveju viskas tęsėsi nuo 2012 m. Byla „prasuko“ net du ratus prasuko pro LAT. Po pirmosios LAT nutarties Kauno apygardos teismas neatsižvelgė į mūsų, tai yra ieškovo argumentus, bet ir į aukštesnio teismo argumentus. Taigi, dėl tos pačios bylos į LAT turėjome kreiptis du kartus – to anksčiau nėra buvę. Ačiū Dievui, teisingumas nugalėjo ir gavom galutinę nutartį“, – sakė teisininkė.
Ji įsitikinusi, norint ištaisyti tokius teisinės sistemos netobulumus, reikėtų atitinkamai vertinti apygardų teismų teisėjus. „Jei LAT pripažįsta, kad byla išnagrinėta netinkamai ir jei nėra rezultato, tai turėtų būti teisinis vertinimas arba kvalifikacijos vertinimas. Bet kažkas turėtų būti“, – svarstė pašnekovė.
Ji taip pat stebėjosi, kad mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomo centro vadovė samdė advokatus ir įsivėlė į didžiulį procesą, nors turėjo ne vieną galimybę nutraukti ginčą šalių susitarimu. Teisininkė sakė svarstysianti, kokių priemonių imtis, kad būtų įvertintas toks direktorės elgesys.
Pati Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Nijolė Kliučienė plačiau nekomentavo teismo sprendimo.
„Žinote, tai yra LAT nutartis… Tai taip ir vertinu, kaip LAT nutartį. Tiesiog priimame kaip iš aiškinimą ateičiai. Iš tikrųjų tai galvoju, kad mes stengėmės elgtis teisingai, o teismui atrodo, kad mes ne taip įvertinome. Kitą kartą vertinsime kitaip“, – kalbėjo vadovė.
Ji tvirtino, kad teismo priteista suma įstaigai yra „pakankamai didelė“, tačiau atsiskaityti su neteisėtai atleista darbuotoja nebus delsiama.
„Iš karto sumokėsim. Pirmiausia paprašysim patikslinti sąskaitą, o kai pasitikslinsime sąskaitą iš karto pinigus ir pervesime į ją“, – sakė centro vadovė.
Kauno rajono savivaldybės gydytojas Romualdas Žekas teigė tik iš DELFI žurnalisto sužinojęs apie LAT priimtą nutartį, naudingą neteisėtai atleistai darbuotojai.
„Man asmeniškai labai malonu, kad ji laimėjo. Man atrodo, kad neteisėtas atleidimas buvo ir iš savo pusės ją palaikiau. Mano tokia rolė šitoje vietoje… Kaip čia pasakyti, pagal įstatymus, esame tarsi nuošalėje, nes viešųjų įstaigų vadovai turi visišką savarankiškumą. Šiuo atleidimo atveju savivaldybė jų veiklą gali vertinti dagiau moraliniu požiūriu. Būtų gerai, kad turėtume daugiau galių“, – sakė jis.
Jo teigimu, centro steigėja rajono savivaldybė įsikišti į jo veiklą gali tik skirdama vadovui priedą už gerą darbą, kuris siekia nuo 0 iki 40 proc. atlyginimo dydžio.
„Su nutartimi supažindinsiu Savivaldybės vadovus ir spręsime apie VšĮ Garliavos PSPC vadovės atsakomybę. Neabejotinai ši medžiaga turės įtakos svarstant vadovės mėnesinės algos priedą 2016 metams“, – teigė R. Žekas.
Daugiau skaitykite čia.
