Parlamente vėl atgimsta bandymai įteisinti Vėlines kaip šventinę dieną. Trys Seimo nariai socialdemokratai užregistravo atitinkamas įstatymų pataisas, kad lapkričio 2-ojo – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena būtų išbraukta iš atmintinų dienų sąrašo ir įrašyta į Darbo kodeksą prie šventinių dienų.
„Mūsų protėviai švęsdavo Vėlines (arba joms analogišką mirusiųjų pagerbimo šventę Ilges) bent porą savaičių, o ir šiais laikais žmonės Vėlinių laikotarpiu yra įpratę vykti į atkampiausias Lietuvos kapines pagerbti savo mirusių artimųjų, susitikti su giminėmis. 2006 metais Lietuva ratifikavo UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo konvenciją, pagal kurią būtent Vėlinės turėtų susilaukti išskirtinio statuso – kaip ypatingu savitumu ir gyvybingumu pasižyminti mirusiųjų pagerbimo tradicinė šventė. Mūsų valstybė yra atsakinga už jos išsaugojimą, todėl turėtų sudaryti sąlygas žmonėms puoselėti senąsias šventės tradicijas“, – projekto aiškinamajame rašte teigia jo autoriai Edmundas Jonyla, Alma Monkauskaitė ir Edvardas Žakaris.
Anot jų, Vėlinių negali pakeisti religinė Visų Šventųjų diena, švenčiama lapkričio 1-ąją, ji skirta pagerbti šventuosius, kurie bažnytiniame katalikų kalendoriuje neturi savo atskiros dienos.
„Iš esmės Visų Šventųjų dienos paskirtis nėra susijusi su kapų lankymu, tačiau žmonės, pasinaudodami tik tuomet gaunamu laisvadieniu, pavertė šią dieną pagrindine kapų lankymo diena. Kita vertus, vienos dienos nepakanka aplankyti tolimesnėse Lietuvos vietose esančius kapus, ypač dėl sumažėjusių galimybių pasinaudoti visuomeniniu transportu, šiais sunkmečio metais kursuojančiu labai retai“, – įsitikinę parlamentarai.
Jie pripažįsta, kad jų pasiūlymui įgyvendinti reikės papildomų biudžeto lėšų, bet nenurodo kiek.
Socialdemokratai suskaičiavo, kad Lietuva šiuo metu turi 15 švenčių dienų, tačiau iš jų trys šventės būna tik sekmadieniais: Velykų sekmadienis, Motinos ir Tėvo dienos. Skaičiuojant be šventinių sekmadienių ir šeštadienių, Lietuva kasmet turi 12 švenčių dienų.
Tiek pat kaip Lietuva švenčių dienų be šventinių sekmadienių ir šeštadienių turi Austrija, Belgija, Čekija, Latvija, Lenkija ir Slovėnija, daugiau – Kipras (16 dienų), Slovakija, Malta ir Lichtenšteinas (po 15), Prancūzija (14), Portugalija (13 nacionalinių ir dar 4 šventės atskiruose regionuose), Kroatija (13), Ispanija (13 ir dar 17 švenčių regionuose), Jungtinė Karalystė (8 ir 36 šventės regionuose), Liuksemburgas (11 ir 2 regionuose), Islandija (12 ir 2 šventiniai pusdieniai), Bulgarija (11 ir 2 šventiniai pusdieniai), Vokietija (9 ir 7 šventės regionuose).
Mažiau už Lietuvą švenčių be šventinių sekmadienių ir šeštadienių turi Suomija, Italija ir Graikija (po 11), Estija, Norvegija, Nyderlandai, Rumunija ir Vengrija (po 10), Airija (9 ir 1 regione), Danija ir Rumunija (po 9).
Įrašyti Vėlines į šventinių dienų sąrašą Seimui siūloma ne pirmą kartą. 2014 metų gegužę parlamentas tokį projektą atmetė. Neigiamą poziciją buvo išsakiusi ir Vyriausybė. Tuomet motyvuota, kad Lietuva šventinių dienų turi daugiau už Europos Sąjungos vidurkį, be to, atsiradus daugiau nedarbo dienų, sumažėtų įplaukos į valstybės ir savivaldybių biudžetus, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą ir panašiai.
