Vasario 4 dieną Kaune, „Akropolio” prekybos ir laisvalaikio centre veikiančiame „Pegaso” knygyne vyks pirmasis ir vienintelis mafijos bestselerių autoriaus Dailiaus Dargio naujausios ir penktosios knygos „13 Tamsaus lietuviško verslo paslapčių” pristatymas skaitytojams.
Šioje didelio dėmesio sulaukusioje knygoje aprašyta nemažai kvapą gniaužiančių istorijų, kuriose minimos garsiausios detektyvinės verslo situacijos, kuriose minimos ne tik žymių kauniečių pavardės, bet ir miesto pavadinimas.
Naujosios knygos autorius dalinasi fragmentu iš šios knygos
…Kol dar Maskvoje nesislapstė nuo kaltinimų iššvaisčius 50 milijonų litų Ūkio banko lėšų, Vladimiras Romanovas mėgdavo viešai pasakoti apie savo verslo pradžią. Jis, kaip tarnavęs povandeniniame laive, buvo gavęs sovietų laikais išskirtinę teisę imtis individualaus verslo. Būsimasis milijonierius namuose mezgė megztinius, sukiojo taksi vairą. Tais laikais taksistai uždirbdavo labai daug ir kartu su parduotuvių bei prekybos bazių vedėjais sudarė privilegijuotą sovietinės buržuazijos sluoksnį.
Tačiau žurnalistams (pirmąsyk ši istorija paviešinta dienraštyje „Lietuvos rytas”) pavyko apčiuopti pėdsakų, kad tuometinis taksistas V. Romanovas pradinį kapitalą kaupė ne tik nusukdamas vieną kitą dešimtį kapeikų nuo keleivių. Kaip prisimena policijos veteranai (dirbę ir sovietinėje milicijoje), 1981–1982 metais Kaune ypač įsisiautėjo butų plėšikai.
Schema buvo paprasta – nusikaltėlių žvalgai nužiūrėdavo turtingesnių gyventojų butus, vagys apiplėšdavo, turtą išveždavo, paslėpdavo ir pardavinėdavo gaujų parankiniais tapę taksistai. Vienoje byloje, kurią iki šiol puikiai prisimena nukentėjusysis, buvo minima ir V. Romanovo pavardė.
Dziudo ir sambo sporto meistras, buvęs Lietuvos čempionas 62 metų kaunietis V. Majauskas, ilgus metus dirbęs Didžiojoje Britanijoje, visą laiką atidžiai sekė V. Romanovo karjerą. Jam buvo įdomu, kokį vaidmenį šis turtuolis atliko jo buto apiplėšimo istorijoje.
1983 metais įsidarbinęs apsaugininku (anuomet tai buvo vadinama nežinybine apsauga) „Dirbtinio pluošto“ gamykloje, V. Majauskas net išsižiojo iš nuostabos susipažinęs su bendradarbiu – energingu smulkaus sudėjimo vyriškiu. V. Majauskas jį buvo matęs daugiau kaip prieš metus, kai milicija jį pakvietė į butą atpažinti pavogtų daiktų. Tai buvo tas pats buto šeimininkas. V. Romanovas anuomet ir sukiojo taksi vairą, ir puse etato dirbo „Dirbtiniame pluošte“.
Maždaug po 15 metų jis tapo šios gamyklos savininku.
Po atostogų 1982-ųjų vasarą grįžęs į savo namus Girstupio gatvėje Kaune V. Majauskas apstulbo ir nuliūdo – butas buvo apiplėštas. Dingo neseniai vaikams pirkti kailiniai, žmonos papuošalai, drabužiai ir naujas suomiškas kilimas. Labiausiai buvo gaila kilimo. Šiais laikais tik vyresni žmonės gali suprasti, ką sovietmečiu reiškė įsigyti kapitalistiniame pasaulyje pagamintą daiktą – tam reikėjo ne tik daug pinigų, bet ir pažinčių prekybos bei valdžios sferose.
Prarastą turtą V. Majauskas įvertino maždaug 7 tūkstančiais rublių. Anuomet tai buvo dideli pinigai. Kaunietis apie vagystę pranešė milicijai – tirti bylą ėmėsi anuomet Kaune gerai žinomas vyresnysis operatyvinis įgaliotinis majoras Viktoras Bykovas.
Netrukus gauja įkliuvo. Tai buvo bręstančios galingiausios per visą kriminalinę Lietuvos istoriją Daktarų gaujos vienas pirmųjų nusikalstamos veiklos epizodų.
Tarp gaujos narių – Emilis Abarius, iki gyvos galvos nuteisto H. Daktaro pagrindinio parankinio Egidijaus Abariaus, pravarde Goga, brolis.
Tuomet, ko gero, pirmąkart teisėsaugos akiratyje šmėstelėjo ir V.Romanovas – tiesa, nelabai ryškiai. Jis buvo įtariamas kaip nusikaltimo bendrininkas, slėpęs ir supirkinėjęs vogtus daiktus. Majoras V. Bykovas energingai ėmėsi darbo – greitai ne tik buvo sulaikyti gaujos nariai, bet ir rasti pavogti daiktai. V. Majauskas sakė ir nudžiugęs, ir buvęs priblokštas.
„Pasirodo, pavogtas turtas buvo paslėptas Vladimiro, mano bendradarbio, bute.
Ten rastas ir mano kilimas, vaikų kailiniai, žmonos papuošalai“, – prisimena kaunietis. Tačiau jo gėrybės tebuvo lašas jūroje – įvairiose vietose rasta paslėpto iš dešimties kauniečių priplėšto turto. Labiausiai nukentėjo pogrindžio milijonieriumi vadinamas Kauno čigonų baronas Borisas Aleksandravičius – iš jo buto buvo išnešta 27 tūkst. rublių vertės turto (tai anuomet buvo milžiniška suma).
Dabar V. Romanovas Lietuvos teisėsaugos gniaužtų bando išvengti pabėgęs į Rusiją. O daugiau kaip prieš 30 metų taksistas V. Romanovas iš sovietinės teisėsaugos tinklo išsprūdo lengvai. „Teismo salėje jo nebuvo. V. Bykovas man vėliau pasakojo, kad duodamas parodymus V. Romanovas tvirtino, jog jį, kaip taksistą, iškvietė kažkokie vyrai, pasakė, kad kraustosi į kitą butą, ir paprašė pasaugoti kelis daiktus. Kitų jo kaltės įrodymų nebuvo, o gal jis papirko tardytoją ar prokurorą, taksistai anuomet pinigais buvo aptekę“, – pasakojo sovietmečiu butų vagių auka tapęs kaunietis…
