Įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) programą gruodžio viduryje į Lietuvą atvykusi pirmoji pabėgėlių irakiečių šeima į teismą padavė Migracijos departamentą. Atvykėlių netenkina departamento sprendimas jiems suteikti papildomą teisinę apsaugą, o ne pabėgėlio statusą.
Apie irakiečių šeimos kreipimąsi į teismą DELFI patvirtino laikinai Migracijos departamentui vadovaujanti Evelina Gudzinskaitė. „Migracijos departamentas priėmė sprendimą ir jie tą sprendimą apskundė teismui. Pagal įstatymus kiekvienas departamento sprendimas gali būti skundžiamas teismui“, – sakė E. Gudzinskaitė.
Papildoma teisinė apsauga šeimai reiškia, kad irakiečiai Lietuvoje gali gyventi dvejus metus. Paskui leidimas gyventi Lietuvoje gali būti pratęsiamas, o jei bėgimo iš gimtosios šalies priežastys išnyktų, jie galėtų grįžti į Iraką. Anksčiau šeima aiškino, kad Iraką turėjo palikti dėl persekiojimo religiniais motyvais.
Minėta šeima Lietuvoje norėjo pabėgėlio statuso – tai užtikrintų leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Šis leidimas galioja penkerius metus, o po šio laiko pratęsiamas.
„Atlikus vertinimą buvo nuspręsta, kad jiems galima suteikti papildomą apsaugą. (…) Tai du savarankiški statusai, kurie suteikiami dėl skirtingų priežasčių. Vienas suteikia teisę gyventi nuolat, kitas – tik laikinai, tačiau pagal apsaugos lygį tai tapatūs statusai, suteikia vienodą garantiją gyventi Lietuvoje, naudotis integracijos galimybėmis. Tai visiškai normali, ES paplitusi praktika“, – aiškino Migracijos departamento vadovė.
Dėl asmens duomenų ji negalėjo komentuoti motyvų, kuriais remdamasi šeima skundžiasi teismui.
Ar Migracijos departamento sprendimas pagrįstas ir teisėtas, spręs Vilniaus apygardos administracinis teismas.
Kad šeima yra siuntusi skundą Migracijos departamentui, DELFI patvirtino ir Pabėgėlių priėmimo centras Rukloje, kuriame atvykėliai iš Irako yra apsistoję. Detaliau situacijos centro atstovai nekomentavo.
Apie irakiečių šeimos kreipimąsi į teismą sekmadienį „Info TV“ laidoje „Alfa savaitė“ klausta ir vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio.
„Jie gavo iš tiesų tą statusą, kuris apsaugo nuo galimų grėsmių, tai yra laikiną teisinę apsaugą Lietuvoje ir toms grėsmėms tėvynėje išnykus, jie turės galimybę sugrįžti į savo tėvynę“, – atsakė S. Skvernelis, nenorėjęs komentuoti, ar vyksta teisminiai procesai.
DELFI primena, kad Lietuva įsipareigojo per dvejus metus priimti 1105 asmenis, kurie bėga nuo smurto Sirijoje, Irake ir Eritrėjoje. Pabėgėliai perkeliami iš Italijos ir Graikijos, kurios susidūrė su didžiausiu migrantų antplūdžiu.
Pradinis tris mėnesius truksiantis pabėgėlių integracijos etapas vyks Jonavos rajone, Rukloje, vėliau tie asmenys tęs integraciją savivaldybėse.
Daugiau skaitykite čia.
