Milijardinę apyvartą generuojančios Pekino energetikos koncerno „Beijing Energy Investment Holding“ planuojamos investicijos į nevienareikšmiškai vertinamo verslininko Rimando Stonio valdomą Kauno termofikacijos elektrinę (KTE) kelia sumaištį Lietuvoje.
Kai kurie BNS kalbinti ekspertai sako, kad Kinijos investuotojams bandoma parduoti pasenusią ir nuo kitų metų neberemiamą KTE, o patikimos investicijos įspūdį bandyta sukurti premjero dalyvavimu, Pekine pasirašant ketinimų protokolą. Tačiau pramonininkų ir KTE atstovai teigia, kad „Beijing Energy Investment Holding“ yra didelė įmonė ir aklai pinigų neinvestuos, o kalbas apie abejotinos vertės projektą vadina informacijos iškraipymu ir interpretacija.
Premjeras nežinojo, ką pasirašo įmonės
„Beijing Energy Investment Holding“, KTE bei „Energetikos investicijos“ lapkričio pabaigoje Pekine pasirašė ketinimų protokolą dėl galimo naujos kogeneracinės elektrinės projekto Kaune. Susitarimas į programą buvo įtrauktas paskutinę minutę.
Pasirašyme dalyvavo ir premjeras Algirdas Butkevičius, tačiau jo atstovė teigia, kad Vyriausybės vadovas nežinojo, kokius konkrečiai susitarimus pasirašinėjo privačios įmonės.
„Nei premjeras, nei patarėjai, nei kanceliarija nežinojo, kokias sutartis pasirašo privačios kompanijos. Mes žinojome apie susitarimus, kuriuos pasirašo valstybinės kompanijos, kaip „Lietuvos geležinkeliai“, uostas“, – BNS sakė Evelina Butkutė-Lazdauskienė.
Anot jos, visos sutartys buvo pasirašomos vienu metu, todėl A.Butkevičius tapo ne tik valstybinių įmonių susitarimų liudininku: „Tiesiog buvo toks procesas, kad pasirašomi visi susitarimai vienu metu ir premjeras nenulipdavo nuo scenos po kiekvieno memorandumo pasirašymo. Jis tiesiog stovėjo ir stebėjo visus pasirašymus“.
O.Čiukšys: spekuliuojant apie projektą, daroma didelė žala
Pekine verslo misijoje dalyvavęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Osvaldas Čiukšys BNS patvirtino, kad KTE susitarimas buvo įtrauktas išvakarėse. Tačiau jo teigimu, nors premjero dalyvavimas ir yra svarbus Kinijos verslui, to nereikia sureikšminti, o kalbos apie tai tik daro žalą Lietuvos įvaizdžiui.
„Ne tik Kinijos, visame Rytų bloke, Meksikoje, Brazilijoje labai svarbu. Nereikia tos Kinijos dramatizuoti, su jais dirbu daug metų ir ten daugiau sveiko kapitalizmo negu pas mus. Ir ta įmonė, su kuria pasirašyta, yra labai svarbi.
Tai yra didelė žala, kai spekuliuojama informacija, kadangi ta įmonė yra labai rimta ir dirba visame pasaulyje, tai čia eilinį kartą rodo mūsų suvokimą apie investuotojų patrauklumo lygį. Šiandien dar aptarėme su ambasada Kinijoje, kad susitikti su jais, nuraminti. Tai pagaliau yra šalies reputacijos klausimai, labai negerai, kas dabar vyksta“, – BNS sakė O.Čiukšys.
K.Škiudas: premjero dalyvavimas rodo pritarimą investicijoms
Buvusios Vyriausybės vadovo, Seimo opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus patarėjas Kęstutis Škiudas BNS teigė, kad Kinijoje ir kitose panašiose šalyse premjero dalyvavimas rodo pritarimą tokioms investicijoms.
„Ten tie ženklai netiesioginiai yra pakankamai gerai suprantami, todėl rengiantis vizitams į tokias politiškai ir ekonomiškai svarbias šalis, turi būti rengiamasi atsakingai ir įvertinant kiekvieną protokolo detalę. Nemanau, kad šitie dalykai nebuvo iš anksto aptarti, tiesiog kažkas galbūt per mažai į juos kreipė dėmesį, ir taip, kaip dabar padaryta, rodo Vyriausybės paramą šitam projektui, ir tai nėra gerai“, – BNS sakė K.Škiudas.
KTE direktorius Evaldas Paulavičius sakė apskritai nesuprantantis, kodėl iš ketinimų protokolo pasirašymo daroma didelė problema. Jo nuomone, A.Butkevičius Kinijoje demonstravo ne paramą konkretiems projektams, o investicijoms į Lietuvą.
„Čia investicijų palaiminimas, ne konkretaus projekto palaiminimas. Net ne tai, kad palaiminama, bet kad neprieštaraujama investicijoms“, – interviu BNS sakė E.Paulavičius.
Kinams bandomas parduoti nepelningas projektas?
Dėl nuo kitąmet panaikinamų viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kvotų, pagal kurias remiama elektros gamyba termofikacijos elektrinėse, KTE taps nuostolinga, o nuo 2017 metų dėl griežtesnių aplinkosaugos reikalavimų jėgainė apskritai negalės veikti. Kai kurių neoficialių šaltinių teigimu, R.Stonys stengiasi kuo greičiau parduoti KTE akcijas, o kinams bandoma sudaryti įspūdį, kad šis projektas yra rentabilus.
E.Paulavičius BNS patvirtino, kad su Pekino bendrove kalbama apie kontrolinį KTE akcijų pardavimą – anot jo, rimtas investuotojas į Kauną žengs tik tokiu atveju, jeigu valdys visą projektą. Paklaustas, ar nesiekiama tiesiog parduoti kinams nerentabilaus projekto, KTE vadovas atkerta, kad 300 mln. eurų neinvestuos joks verslas, gerai neištyrinėjęs rinkos.
„Patikėkite, kinai tikrai yra labai gerai informuoti, jie tikrai yra puikūs verslininkai ir joks verslininkas ne tik, kad 300 mln. eurų investiciją, bet ir 1 tūkst. eurų investiciją gerai pasveria. Tai yra dideli pinigai ir niekas neina į užsienį tik tam, kad uždėtų varnelę – baimės visiškai nepagrįstos. O jeigu kalbėti nuo savęs, keista pozicija tokia. Kinai ateina ir pasirašo su „Lietuvos geležinkeliais“ bendradarbiavimo sutartį, pritraukiami 500 mln. eurų – viskas labai gerai“, – tikino E.Paulavičius.
Tuo metu valstybės valdomos „Lietuvos energijos“, Kaune kartu su „Fortum“ taip pat statysiančios kogeneracinę jėgainę, vadovas Dalius Misiūnas laikosi nuomonės, kad tokio dydžio – 350 megavatų elektros galios – projektas be paramos ir tik privačiomis lėšomis negali būti konkurencingas ir veikti rinkos sąlygomis.
„Aš vis tik laikausi nuomonės, kad toks projektas ekonomiškai nėra pagrįstas, tvarus“, – BNS teigė D.Misiūnas.
Tačiau K.Škiudas sako, jog negalima vienareikšmiškai vertinti, ar projektas bus pelningas. Jei, kaip teigia KTE, naujoji elektrinė pradėtų veikti 2020 metais, o tuo metu Švedija jau būtų atsisakiusi savo 5 branduolinių jėgainių, elektros rinkoje situacija būtų visiškai kitokia.
Anot K.Škiudo, taip gali nutikti, tačiau rinkoje yra daug nežinomųjų.
„Iš ties yra keli dalykai labai svarbūs. Tai pačios ES politika dėl atsinaujinančių skatinimo ir iškastinio kuro ribojimo. Kokie bus teršalų išmetimo apmokestinimo tvarka, kitas aspektas yra su Švedijos branduolinėmis – nėra aiškesnių rodiklių, kad Švedijoje jos bus uždaromos. Padėtis labai greitai keičiasi, senos prognozės nebegalioja, o naujų įtikinamų šiuo metu nesu matęs“, – BNS sakė K.Škiudas.
Anot jo, šiuo metu visi remiasi sau naudingomis prielaidomis.
Nauja jėgainė Kaune: anglies, dujų ar biokuro?
„Beijing Energy Investment Holding“ ir KTE svarsto tik anglimi kūrenamą jėgainę – būtent taip nurodoma BNS turimoje jėgainės projekto apžvalgoje. Pasak jos, jėgainė Kaunui tiektų 0,3 teravatvalandės šilumos ir gamintų 2,23 teravatvalandės elektros.
Apžvalgoje nurodoma, kad jėgainės pardavimo pajamos pirmaisiais veiklos metais siektų 132 mln. eurų, o pelnas prieš mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) – 49 mln. eurų. Bendros investicijos į projektą siektų 411 mln. eurų.
Tačiau E.Paulavičius neigia, kad svarstomas tik anglimi kūrenamos jėgainės projektas: „Žiniasklaida gavo 3-4 puslapių analizę ir pavadino ją projektu, nors projektas yra šimtai lapų. KTE turi didžiulius tomus dokumentų dėl dujų kogeneracijos, biokuro. O čia tik analizė“.
Jis pats būtų linkęs vystyti dujų jėgainę, tačiau teigė, jog prieš investuodama Pekino bendrovė nori apsvarstyti visus variantus – tarp jų ir anglies kūrenamos jėgainės. E.Paulavičius negalėjo pasakyti, kokį projektą labiau norėtų vystyti patys kinai.
K.Škiudas sakė, jog nėra teisinių svertų uždrausti anglies jėgainę, jeigu būtų naudojamos tinkamos valymo technologijos.
„Tai yra grynai privataus verslo iniciatyva, tad vargu, ar yra didelių svertų pasakyti, kad šitas projektas neįmanomas ir nebus, juolab ir kitose ES šalyse tos anglinės elektrinės yra statomos“, – BNS sakė K.Škiudas.
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis BNS anksčiau teigė, kad jeigu bus nuspręsta statyti anglimi kūrenamą jėgainę, savivaldybė tam prieštarautų. Kita vertus, dujų ar biokuro projektui miesto valdžia nekliudytų.
Anglimi kūrenamos jėgainės neremtų ir Energetikos ministerija – ministras Rokas Masiulis interviu BNS teigė, kad tai yra praeities kuras.
KTE ne pirmą kartą bando įgyvendinti didelius projektus
Šiuo metu R.Stonio finansinė situacija yra sudėtinga – teismas praėjusią savaitę areštavo 9 mln. eurų vertės jo turto, nes jo valdomai dujų prekybos bendrovei „Dujotekana“ jis iki šiol negrąžino apie 7,7 mln. eurų paskolos, paimtos, tikėtina, KTE įsigijimui iš Rusijos koncerno „Gazprom“. JAV registruota R.Stonio bendrovė „Clement Power Venture“ iš „Gazprom“ KTE 2013 metais įsigijo už daugiau nei 29 mln. eurų.
Be to, „Dujotekana“ pastaraisiais metais prarado nemažą dalį dujų rinkos – ji nukrito nuo maždaug 40 proc. 2012-2013 metais iki 0,45 proc. antrąjį šių metų ketvirtį.
2012 metais dar „Gazprom“ tebepriklausiusi KTE ketino į jėgainės modernizavimą investuoti 58 mln. eurų ir taip atitikti ES taršos reikalavimus. Tačiau planuotos investicijos taip ir nebuvo įgyvendintos. Vėliau R.Stonys taip pat bandė modernizuoti KTE, bet nesėkmingai – jis ketino statyti 150 megavatų biokuro įrenginius ir dalyvavo aukcione fiksuotam elektros tarifui laimėti, tačiau aukcionas buvo nutrauktas. Šiemet KTE dalyvavo „Lietuvos energijos“ skelbtoje partnerio būsimam kogeneracinės jėgainės projektui atrankoje, tačiau jos nelaimėjo.
Kinijos milžinė valdo 10 mlrd. eurų vertės turtą
Didžiausia energijos Pekine gamintoja „Beijing Energy Investment Holding“ tiekia elektrą pusei Kinijos sostinės, valdo dujų, anglies ir vėjo jėgaines. Jos turto vertė siekia 10 mlrd. eurų, o apyvarta 2013 metais siekė 4,7 mlrd. eurų.
Holdingas taip pat plėtoja nekilnojamojo turto projektus Pekine – įmonė nurodo, kad kasmet NT plečiasi po 1 mlrd. kvadratinių metrų. Holdingas taip pat yra trečias pagal dydį Pekino banko „Bank of Beijing“ akcininkas.
