Daugelio emigrantų pamėgta Vokietija vilioja darbuotojus ne tik penkis kartus didesniu vidutiniu atlyginimu nei Lietuvoje, bet ir maisto produktų kainomis. Bent toks įspūdis susidaro palyginus Vokietijoje „Lidl“ parduotuvėje apsilankiusio Eriko pirkinių krepšelio kainą su panašių produktų kainomis Lietuvoje.
Portalo DELFI skaitytojas Erikas pasidalijo savo pirkinių kvitu, kurį gavo prisirinkęs prekių „Lidl“ parduotuvėje Vokietijoje. Prisipirkęs vaisių, daržovių, mėsos gaminių, pieno produktų, gaiviųjų gėrimų ir susikrovęs juos į du maišus vyras už visas prekes sumokėjo 26,24 eurus.
Portalas DELFI pabandė palyginti, kiek už tokias pačias prekes sumokėtų pirkėjas vienoje populiariausių lietuviškų parduotuvių tinklų. Atkreipiame dėmesį, kad prekės nėra identiškos, tačiau žiūrint į kainas Lietuvoje buvo renkamasi kuo panašesnės ir pigesnės tos rūšies prekės. Už panašių prekių krepšelį viename populiariausių prekybos tinklų Lietuvoje pirkėjas sumokėtų 29,28 eurus.
Nors kai kurios prekės Vokietijoje pigesnės, Lietuvoje kainų lyginimo metu daug pigesnės buvo žaliosios vynuogės (du kartus), bulvės (tris kartus).
Vis dėlto, pavyzdžiui jogurtai, ryžių košė ar pienas Vokietijoje kainavo daug mažiau. Brangiau Lietuvos prekybos tinkle kainavo ir kiaušiniai (Vokietijoje – 0,99 euro, Lietuvoje – 1,39 euro).
„Swedbank” ekonomikos prognozių pristatyme ekonomistas Nerijus Mačiulis buvo pabrėžęs, kad Vokietijoje šiuo metu vidutinis atlyginimas yra penkis kartus didesnis (3600 eurų/mėn.) nei Lietuvoje (711 eurų/mėn.). Kartu ekonomistas pabrėžė, kad dar ne visuose sektoriuose Lietuva pasivijo Vokietiją kainų atžvilgiu.
Pavyzdžiui, Lietuvoje maisto ir gėrimų kainų lygis „Eurostat“ duomenimis sudaro 72 proc. Vokietijos kainų lygio. Tačiau, drabužių ir avalynės kainų lygis yra beveik toks pats (Lietuvos kainų lygis sudaro 98 proc. Vokietijos kainų lygio). Didesnis kainų skirtumas jaučiamas paslaugų sektoriuje – švietimo paslaugos Vokietijoje dar apie tris kartus brangesnės nei Lietuvoje, sveikatos priežiūros kainų lygis Lietuvoje sudaro beveik 42 proc. Vokietijos kainų lygio.
Oficialiais „Eurostat“ 2012 m. duomenys rodo, kad kai kurie produktai yra pigesni Lietuvoje, kai kurie – Vokietijoje.
Pavyzdžiui, šaldytos picos kaina Vokietijoje – 3,57 euro, Lietuvoje – 2,59 euro; pomidorų padažas (1 kg) Vokietijoje – 1,4 euro, Lietuvoje – 0,97 euro; alus (1 l) Vokietijoje – 1,51 euro, Lietuvoje – 1,36 euro.
Tačiau dalies nurodytų maisto produktų kainos visgi Lietuvoje 2012 m. jau buvo didesnės nei Vokietijoje: visas viščiukas Lietuvoje – 2,61 euro, Vokietijoje – 2,35 euro; vaisinis jogurtas (kg/l) Vokietijoje – 2,74 euro, Lietuvoje – 3,5 euro; kakavos tirpstantis gėrimas Vokietijoje – 3,58 euro, Lietuvoje – 5,48 euro.
Primename, kad Vokietijoje pridėtinės vertės mokestis (PVM) – 19 proc., kai Lietuvoje – 21 proc. Be to, beveik visi maisto produktai ir gėrimai Vokietijoje yra apmokestinami lengvatiniu 7 proc. PVM.
Kad būtų sotūs, turi dirbti ilgiau
SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė primena, kad Statistikos departamento Namų ūkių biudžetų tyrimas, atliktas 2012 m., parodė, kad vidutiniškai vienam šeimos nariui išlaidos maistus tuomet sudarė po 69 eurus per mėnesį (išlaidos tik maisto produktams, neįskaitant viešojo maitinimo įstaigų).
„Paprastai didėjant pajamoms ir nemažėjant maisto kainoms, didėja ir maistui išleidžiama pinigų suma: gyventojai perka ne tiek daugiau, bet geresnės kokybės produktus, tačiau ne dalis tarp visų išlaidų – šioji didėjant pajamoms pradeda mažėti. Juk dvigubai padidėjus pajamoms namų ūkis nepradeda dvigubai daugiau valgyti“, – aiškino ekspertė.
Svarstydama, kodėl Vokietijoje esant keliais kartais didesnėms pajamoms Lietuvoje gyventojai už maisto produktus moka, oficialiais statistiniais duomenimis, tik vos šiek tiek daugiau nei ketvirtadaliu mažiau, J. Varanauskienė kalbėjo: „PVM – vienas iš paaiškinimų. Kitas – pasaulinių kainų įtaka: jei mūsų gamintojas gali savo produkciją į užsienį parduoti brangiau, ko gero, jis į tai orientuosis, sustatydamas kainas ir vietiniams gyventojams. Gali būti ir daugiau priežasčių, pavyzdžiui, rinkos konjunktūra – palyginti didelė pardavėjų koncentracija, dominuoja keli dideli tinklai“.
Pastebėdama, kad Latvijoje maisto produktai dažnai kainuoja daugiau nei Lietuvoje, J. Varanauskienė pastebėjo, kad čia veikia ir geografinė šalies padėtis.
„Iš Lietuvos pasiekti Lenkiją lengviau, o ten maisto produktų kainos dažnai mažesnės. Be to, galima galvoti ir apie masto ekonomiją – nereikia ir Vokietijos, palyginkime tų pačių maisto produktų kainas kaimo parduotuvėje, kur gyventojai verčiasi iš mažų pajamų ir dideliame didmiesčio prekybos centre“, – komentavo pašnekovė.
Vis dėlto J. Varanauskienė pripažino, kad vidutiniam Vokietijos gyventojui dirbti, kad užsidirbtų pietus ar vakarienę, užtenka trumpiau nei vidutiniam Lietuvos gyventojui.
Daugiau skaitykite čia.
